Jungtinės Karalystės religiniai lyderiai pasisakė prieš eutanazijos įteisinimą
Daugiau nei 20 Jungtinės Karalystės religinių lyderių pasirašė kreipimąsi prieš eutanaziją,
kurios įteisinimas bus svarstomas šį penktadienį britų Lordų rūmuose, pagal lordo
Falconer parengtą „Mirties su pagalbą“ įstatymo projektą.
Mes esame giliai
susirūpinę, rašoma religinių lyderių pareiškime, kad šis aktas turės naikinančių pasekmių
tiek žmonių gerovei, tiek pačiai visuomenės prigimčiai. Kiekviena žmogiška gyvybė
turi savaiminę vertę, tai turi būti patvirtinta ir kartu išpažįstama. Tai yra mūsų
įstatymų ir socialinių santykių centras, kaip nors tai sumenkinti būtų didelė klaida.
„Mirties su pagalba“ aktas leistų vieniems žmonėms aktyviai dalyvauti nutraukiant
kitų žmonių gyvybes, priklausomai nuo sprendimo, kad jų gyvenimas nebeturi vertės.
Užjaučianti ir rūpestinga visuomenė neturi rinktis tokio kelio.
Lordo Falconer
projektas numato, kad „pagalba numirti“ galėtų būti teikiama mirtinai sergančiam ligoniui,
kuriam liko gyventi ne daugiau kaip šeši mėnesiai. Jam būtų suleidžiami preparatai,
kurie lemtų neskausmingą mirtį. Kaip ir kitais panašiais atvejais Europoje, tai ir
šiuo yra argumentuojama, kad tokia pagalba numirti yra humaniškas veiksmas, padedantis
ligoniui išeiti iš gyvenimo oriai ir be kentėjimų.
Projekto kritikai pabrėžia,
kad taip yra užminuojamas įsitikinimas dėl žmogaus gyvybės vertės ir absoliutumo.
Lordas Falconer teigia, kad įteisins išimtis, tačiau ar per kelerius metus ar keliasdešimt
metų išimtys netaps normalumu, priprantant prie minties, kad tai geriausia „išeitis“
seniems, sunkiai sergantiems žmonėmis, iš tiesų tiesiog atsikratant jais?
Taip
argumentuojama ir religinių lyderių laiške, kurie pabrėžia, kad senatvė ir jai būdingos
ligos tikrai yra sunkus metas žmogaus gyvenime – todėl seneliai, ypač ligoniai, ir
turi būti priskiriami silpniausiems visuomenės nariams. Deja, taip pat žinome, kad
kiekvienais metais tūkstančiai senelių kenčia nuo kitų žmonių, dažnai šeimos narių,
patiria psichologinį spaudimą, kad jie yra tik finansinė našta. Ne vienas dėlto panyra
į depresiją, pasyvumą. Jei jie paprašytų „pagalbos numirti“, tai būtų galima pristatyti
kaip „racionalų ir laisvą“ pasirinkimą, bet tai neatitiks tiesos, nes tai sprendimas,
kuris lemtas išorinio spaudimo. Eutanazijos įteisinimas šį spaudimą tik sustiprintų
tada, kai seneliams iš tiesų reikia meilės ir paramos. Projekte numatyta daug saugiklių,
bet naivu tikėtis, kad jie nebūtų apeiti, kaip rodo patirtis kitose jautriose srityse.
Galų gale, net ir vien iš medicininės perspektyvos žinome, kad daug atvejų, kai ligoniai
neretai gyvena ilgiau nei jiems prognozuoti keli mėnesiai arba gydytojas gali paprasčiausiai
suklysti.
Eutanazijos aktas kelia klausimą ir apie pačią visuomenę, kuri tokį
aktą priima: ką jai reiškia žmogaus vertė? Ar ji yra savaiminė, vidinė, ar priklausanti
nuo jo naudingumo vienoje ar kitoje srityje? Pasak religinių lyderių, ne eutanazijos,
o paliatyvinės slaugos pasiūlymas yra derantis žmogiškos, užjaučiančios, rūpestingos
visuomenės vystymuisi.
Pareiškimą pasirašė 23 religiniai lyderiai: anglikonų
primas arkivyskupas Justin Welby, kardinolas Vincent Nichols, katalikų bendruomenės
vadovas, taip pat zaroastrų, induistų, budistų, islamo, žydų organizacijų vadovai,
reformatų, baptistų, sekmininkų ir kitų krikščioniškų Bažnyčių bei bendruomenių vadovai.
(Vatikano radijas)