Vokietijos Kelno mieste trečiadienį, liepos 23 d. buvo švenčiamos Trijų karalių relikvijų
atgabenimo į šį miestą 850-osios metinės. Šia proga buvo aukojamos Mišios Kelno katedroje,
kuri, beje ir buvo pastatyta, kaip šių relikvijų saugojimo vieta. Vyko taip pat keletas
kitų renginių, kuriems buvo suteikta tema: „Gausiai apdovanoti“. Kaip aiškino minėjimų
organizatoriai, ši tema nurodo ir į Trijų Karalių dovanas Betliejuje gimusiam kūdikėliui
Jėzui, ir į dvasines ir materialines gėrybes, kurių, Trijų Karalių relikvijų dėka
sulaukė Kelnas, nes miestas pradėjo klestėti ir sparčiai plėstis po to kai į jį prieš
aštuonis su puse šimtmečio buvo atgabentos relikvijos.
Kelną lankančių piligrimų
ir turistų dėmesį nuo seno patraukia didinga katedra, o ypač didžiausia jos įžymybė
– Trijų Karalių relikvijorius. Tai vienas garsiausių auksakalystės šedevrų – 220 cm
ilgio, 110 cm pločio ir 150 cm aukščio urna – sarkofagas, savo forma primenanti trinavės
bažnyčios pastatą – kaip teigia tradicija, viduje sauganti gimusį Jėzų Betliejuje
aplankiusių trijų išminčių iš rytų relikvijas.
Pasak padavimo, Trijų Karalių
relikvijas iš Palestinos pargabenusi imperatoriaus Konstantino motina šv. Elena. Pirmiausia
jos buvo saugomos Milane. Į Vokietiją kaip karo grobis jos patekusios dvyliktajame
amžiuje. Iš imperatoriaus Frydricho I Barbarosos kariuomenės užmito Milano į Kelną
relikvijas pergabenęs imperatoriaus dvariškis Reinholdas Daselietis 1164 m. Iš pradžių
relikvijos buvo laikomos senojoje, Karolio Didžiojo statydintoje Kelno katedroje.
Tačiau pradėjus į Kelną keliauti gausiems maldininkams, buvo pradėta statyti naują
katedrą. (Vatikano radijas)