2014-07-26 13:50:08

Septynioliktasis eilinis sekmadienis


Jėzus bylojo minioms: „Su dangaus karalyste yra kaip su dirvoje paslėptu lobiu. Atradęs jį, žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą. Vėl su dangaus karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gražių perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį. Ir vėl su dangaus karalyste yra kaip su ežeran metamu tinklu, užgriebiančiu įvairiausių žuvų. Kai jis pilnas, jį išvelka į krantą, susėda ir surenka gerąsias į indus, o netikusias išmeta. Taip bus ir pasaulio pabaigoje: išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerųjų ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas. Ar supratote visa tai?“ Jie jam sako: „Taip“. Tuomet jis tarė: „Todėl kiekvienas Rašto aiškintojas, tapęs dangaus karalystės mokiniu, panašus į šeimininką, kuris iškelia iš savo lobyno naujų ir senų daiktų“. (Mt 13,44-52)

TIKRASIS LOBIS, Mons. Adolfas Grušas RealAudioMP3

Lobis… Tai stebuklingas žodis, kuriuo vienas kitą vadina įsimylėjėliai. Šis žodis reiškia nuotykį, pasaką, tačiau juo galima pavadinti ir Evangeliją. Pagaliau, tai vienas iš gražiausių Dievo vardų, nes didesnio lobio, kaip save mums atiduodantis Dievas, rasti neįmanoma.…

Dangaus karalystė taip pat panaši į lobį. Su dangaus karalyste atsitinka tai, kas įvyksta su lobį ar brangų perlą radusiu žmogumi: šis įvykis reiškia gyvenimo pasikeitimą, džiugų perversmą, kuris pakeičia žmogaus būtį. Lobis nėra kasdieninė duona, o viso gyvenimo revoliucija.

Net nuostabu, kad ir mūsų laikais, kai visi, atrodo, jau yra praradę visokias iliuzijas bei sugebėjimą džiaugtis, Bažnyčia, skelbdama Evangeliją, ir toliau atkakliai kalba apie lobius. Ji drįsta tvirtinti, kad mūsų istorijos pabaiga bus laiminga, tikrai laiminga, nežiūrint nieko, laiminga. Šis tvirtinimas paremtas tikėjimu, jog pasaulyje veikia už mus galingesnė Jėga, kuri niekuomet nesusilpnės, kuria visuomet galime pasikliauti, nors ir nesame to užsitarnavę. Ši jėga ir dovana – tai Dievo karalystė, kuri, tačiau, skirta žmogui.

Žmogus randa lobį, jį pasiima ir, kupinas džiaugsmo, nueina. Džiaugsmas – tai pirmoji vertybė, kurią mus suteikia rastas lobis. Tai malonė, kurią mums dovanoja Evangelija. Priimti Evangelijos žinią, anot popiežiaus Pranciškaus, yra: „tarsi pasinerti į džiaugsmo upę“. Pažinti Evangeliją ir suprasti jos vertę tolygu gaivaus oro gūsiui. Dievas, kviesdamas žmogų pas save, naudojasi džiaugsmo pedagogika.

Siracido knygoje randame pamokymą: „Mano vaike, jeigu turi iš ko, vaišinkis ir aukok vertingas atnašas Viešpačiui… Daryk gera draugams, kol dar gyvas, ištiesk ranką ir dalykis dosniai tuo, ką turi. Neatsakyk sau šios dienos gėrybių, neleisk praeiti pro šalį savo rinktinei daliai“. Tai jausmingas dangaus Tėvo kvietimas, skirtas Jo vaikams. Dievas atgręžia į mus savo gražų ir spindintį veidą ne todėl, kad galiausiai pakluso jį maldavusių maištingų vaikų norams, bet todėl, kad trokšta savo vaikus padaryti laimingais. Taip elgiasi kiekvienas tėvas ir motina, taip pat ir Dievas, prieš laukdamas mūsų maldų, siūlo lobį – savo Gerąją Naujieną.

„Atradęs lobį, žmogus eina ir parduoda visa, ką turi“,- sako savo palyginime Jėzus. Valstietis ir prekiautojas perlais parduoda viską, kad laimėtų viską. Iš tiesų jie nieko nepraranda, bet visa tai, ką turėjo, atiduoda, kad laimėtų didesnę vertybę. Jie paprasčiausiai padaro sandėrį. Tokie yra ir krikščionys: jie renkasi Evangeliją ir, pasirinkdami ją, gauna pelną. Jie nėra geresni už kitus, tačiau yra turtingesni: tiesa, jų lobis yra ne regimi perlai ar materialus turtas, bet viltis, drąsa, laisvė, nuoširdumas, pats Dievas. Šį lobį nešiojamės savo širdyje, kad juo pasidalytume su kitais.

Jaučiamės esą laimingi valstiečiai, turtingi prekiautojai, nes džiaugiamės galėdami tikėti, mylėti Dievą, patirti širdies, proto, sielos šventę. Tai ne priežastis didžiuotis, bet suvokta atsakomybė, drauge dėkojant Viešpačiui, kad Jis leido atrasti tikrąjį lobį, kad kiekvieną dieną mūsų gyvenimo kelyje pažeria brangių perlų.

Lobis ir perlas – tai vardai, kuriais žmonės pavadina tarpusavio meilę. Šis laimės jausmas veda į ateitį, išlaisvindamas nepaprastą energiją. Tais žodžiais galėtume pavadinti ir Viešpatį Jėzų, tačiau drauge suskamba ir nerimą keliantis klausimas: kiekvienam iš mūsų Dievas yra lobis ar vargas? Jis mūsų gyvenimo perlas, ar vien tik sunki pareiga?…







All the contents on this site are copyrighted ©.