Trečiadienį paminėta pirmoji JTO diena prieš prekybą žmonėmis
Liepos 30 dieną, trečiadienį, buvo paminėta pirmoji JTO diena prieš prekybą žmonėmis.
Ja siekiama atkreipti valstybių ir visuomenių dėmesį į tai, kad vienų žmonių prekiavimas
kitais žmonėmis nėra vien romanų, pasakojančių apie XIX ar dar ankstesnių amžių realijas
temos, bet drama, kurią ir šiuo metų patiria milijonai asmenų. Tai gali būti lupikavimo
būdu pavergti valstiečiai Brazilijoje, priverstinai Pakistano tekstilės fabrikuose
dirbantys nepilnamečiai, namų darbininkai arabų valstybėse, prostitucijos aukos Europoje
ar prievarta rekrūtuoti kariai Afrikoje. Įvairiais pavidalais ir mąstais prekyba žmonėmis
egzistuoja visame pasaulyje, išsivysčiusiame ir besivystančiame.
Tarptautinė
bendruomenė į šią problemą dėmesį atkreipė palyginus neseniai. Pamatinis dokumentas
yra Jungtinių Tautų Organizacijos konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą
bei trys ją lydintys protokolai. Konvencija buvo priimta 2000 metais Italijoje, Palermo
mieste vykusiame susitikime, o įsigaliojo 2003 metų rugsėjo 29 dieną, surinkus pakankamą
parašų kiekį ir išpildžius kitas sąlygas.
Protokole apie Prekybos žmonėmis
prevenciją, panaikinimą ir nubaudimą trečiajame skirsnyje apibrėžiama, kad prekyba
žmonėmis yra asmenų rekrutavimas, pervežimas, perkėlimas naudojant grasinimus, jėgą,
apgavystę, piktnaudžiavimą galia ar kitą privertimo forma, siekiant vienaip ar kitaip
pasipelnyti. Tai, kad kai kuriomis aplinkybėmis patys asmenys duoda sutikimą nepanaikina
jų pavergimo fakto. Šiandien protokolą yra pasirašiusios 159 pasaulio valstybės.
Prekyba
žmonėmis yra tikrovė, kuri gerai yra pažįstama katalikų Bažnyčiai, ypač įvairioms
jos organizacijoms, kurios vykdo artimo meilės įsaką pagelbėdamos įvairių pavergimo
formų aukoms. Be abejo, šioje srityje darbuojasi ir kitos krikščioniškos Bažnyčios
bei bendruomenės. Antai, Krikščioniškų organizacijų prieš prekybą žmonėmis tinklas
COATNET vienija 36 katalikiškas, protestantiškas, ortodoksiškas organizacijas bei
religines kongregacijas.
Prekyba žmonėmis prieštarauja pačiai krikščioniškai
žmogaus sampratai, kuri teigia, kad kiekvienas asmuo yra sukurtas pagal Dievo atvaizdą
ir panašumą, tad visi yra lygūs ir visi yra broliai. Ši nuostata perteikiama įvairiuose
Naujojo Testamento, apaštalo Pauliaus laiškų tekstuose. Tiesa, kad ji pirmiausia perteikiama
kaip dvasinė nuostata, tiesiogiai nereikalaujant panaikinti vergovės institucijos,
bet prašant šeimininko ir vergo elgtis kaip vienas kitą mylintiems broliams. Tačiau
amžiams bėgant Bažnyčioje brendo supratimas, kad reikia siekti ir visiško socialinio
bei juridinio vergovės panaikinimo. Vergovės smerkimą ir kritiką rasime jau pirmųjų
amžių iškilių Bažnyčios rašytojų tekstuose, palengva tai tapo platesnių visuomenės
sluoksnių įsitikinimu. Neatsitiktinai dauguma kovotojų prieš prekybą juodaodžiais
vergais buvo nuoširdūs krikščionys. Jų tikėjimas buvo jų pastangų variklis taip, kaip
ir daugybės tikinčiųjų šiandien. Popiežius Pranciškus, sekdamas ne vieno savo pirmtako
pėdomis, per savo pontifikatą jau ne kartą pakartojo, kad prekyba žmonėmis yra nusikaltimas,
didelis nusikaltimas prieš žmoniją ir labai sunki nuodėmė prieš Dievą.
Pasak
Jungtinių Tautų agentūrų duomenų, 21 milijonas asmenų yra priverstinio darbo aukos.
Puspenkto milijono asmenų yra išnaudojami seksualiai. Nelegalios prekybos žmonėmis
pelnas nusileidžia tik prekybai narkotikais ir ginklais. (Vatikano radijas)