Liepos 28 dieną JAV valstybės sekretorius John Kerry, vienas iš aukščiausių šalies
pareigūnų, pristatė „Ataskaitą apie religijos laisvę“ pasaulyje 2013 metais. Tai viena
iš išsamiausių tokio tipo ataskaitų, aprėpianti kiekvieną pasaulio valstybę, aprašanti
valstybių teisines normas, valdžios ir visuomenės nuostatas religijos laisvės atžvilgiu,
pateikianti konkrečius faktus ar įvykius.
Bendra religijos laisvės situacija
pasaulyje nėra itin gera, kai kuriais aspektais ji blogėjo. Trys ketvirtadaliai planetos
žmonių gyvena valstybėse, kurios religijos laisvę varžo įvairiais laipsniais – nuo
visiško draudimo ir drakoniškų sankcijų iki lengvesnių diskriminacijos formų. 2013
metai išsiskyrė tuo, kad niekad anksčiau dabartiniais laikais tiek daug religinių
bendruomenių narių nebuvo priversti persikelti, emigruoti ar buvo išvyti iš savo namų
vien todėl, kad jie išpažįsta vieną ar kitą tikėjimą. Daug didžiausių šiandienos konfliktų
pasižymi religinių mažumų represijomis.
Ataskaitoje apžvelgiamos dvi didelės
religijos laisvės varžymo kategorijos. Viena, kai vyriausybės tiesiogiai pažeidžia
piliečių religijos laisvę įstatymais ir normomis. Antra, kai vienų piliečių religijos
laisvė yra pažeidžiama kitų piliečių, valstybei į tai žiūrint pro pirštus, leidžiant
gyvuoti bendram nepagarbos žmogaus teisėms klimatui.
Ataskaitoje įvardijamos
dešimt valstybių, kurių santvarkoje religijos laisvės situacija yra ypač sunki, religinių
bendruomenių nariai yra smarkiai represuojami, diskriminuojami, kartais nužudomi:
tai Birma, Kinija, Eritrėja, Iranas, Šiaurės Korėja, Sudanas, Saudo Arabija, Turkmėnistanas
ir Uzbekistanas. Turkmėnistanas į šį „juodąjį sąrašą“ įtrauktas pirmą sykį.
Kalbant
apie priverstinius religinių bendruomenių narių persikėlimus, pirmiausia į akis krenta
dabartiniai konfliktai Irake ir Sirijoje. Čia žmonės spruko tiek nuo vyriausybių,
tiek nuo ekstremistinių grupių veiksmų. Simptomiškas yra Homso miesto Sirijoje atvejis:
prieš karą čia gyveno apie 160 tūkstančių krikščionių, dabar liko gal apie tūkstantį.
2013 metai buvo labai liūdni Centrinės Afrikos respublikoje, kurioje krikščionių ir
musulmonų susidūrimuose žuvo šimtai žmonių, o apie milijonas asmenų tapo vidaus pabėgėliais.
Birmoje tais pačiais metais surengta ne viena budistų daugumos akcija prieš musulmonų
bendruomenę, kurios apie 100 narių žuvo, 12 000 buvo priversti palikti savo namus.
Keliais atvejais nukentėjo ir krikščionių bendruomenės.
Tiek Pakistane, tiek
Egipte musulmonų sunitų ekstremistinės grupuotės nuolatos puldinėjo musulmonus šiitus
ir krikščionis. Panašiai, Irane musulmonai šiitai užgauliojo ar represavo visus ne
šiitus. Šri Lankoje pasitaikė epizodų, kai budistų minios užpuolė mečetes ir bažnyčias.
„Tradiciškai“ daug religinių bendruomenių buvo persekiota Kinijoje. Eritrėjos kalėjimuose
kali apie 1300 asmenų, priklausančių neregistruotoms bendruomenėms. Kita vertus, yra
ir priešingų pavyzdžių: Pakistane ir Egipte buvo epizodų, kai po išpuolių musulmonai
žmogišku ratu apsupo bažnyčias, šitaip saugodami jas nuo kitų išpuolių. Nei kiek į
gerą nepasikeitė padėtis Šiaurės Korėjoje, kuri už religinius įsitikinimus ir veiklą
represuoja labai griežtai ir žiauriai, nevengdama kankinimų ir žudynių. Tadžikistanas
yra vienintelė šalis pasaulyje, kuri draudžia nesulaukus 18 metų dalyvauti viešose
religinėse apeigose. Sunkių religijos laisvės pažeidimų užregistruota Turkmėnistane.
Saudo Arabija draudžia bet kokią neislamišką viešą religinę veiklą, draudžia taip
pat ir tas islamo grupes, kurių interpretacija neatitinka vyriausybės interpretacijai.
Uzbekistanas ir Rusija priėmė įstatymus prieš „ekstremizmą“, kuriais neretai varžomi
ir teisėta religinė veikla. Panašiai ir Pakistano normos prieš „piktžodžiavimą“ panaudojamos
religinių mažumų diskriminacijai. Labai diskriminuojančių nuostatų mažumų atžvilgiu
laikosi Sudanas, sudarantis išskirtines sąlygas tik musulmonų daugumai. Ir Bahreine
išskirtinę padėtį turi musulmonai sunitai, kitoms bendruomenėms, tarp kurių ir šiitams,
patiriant diskriminaciją. Induistų ir musulmonų susidūrimai Indijos Uttar Pradesh
valstijoje kainavo 65 gyvybes ir kelių dešimčių tūkstančių asmenų priverstinį perkėlimą.
Nigerijoje šimtus asmenų žiauriai nužudė islamistinė Boko Haram organizacija, nusitaikiusi
tiek į krikščionis, tiek į nuosaikius musulmonus.
Rašant apie Lietuvą ataskaitoje
pažymima, kad bendra religijos laisvė padėtis joje yra gera, tačiau būta antisemitizmo
apraiškų. Vis tik socialinių antisemitizmo, kaip ir anti-islamizmo apraiškų, ypač
interneto erdvėje, netrūko ir kitose Europos šalyse. (Vatikano radijas)