Popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį: Trys žinios – atjauta, dalijimasis, Eucharistija
(+video)
Sveikindamas maldininkus, sekmadienio vidudienį susirinkusius į Šv. Petro aikštę,
popiežius Pranciškus priminė šio sekmadienio Evangeliją, kalbančią apie duonos ir
žuvų padauginimo stebuklą (Mt 14,13-21). Jėzus tai padarė prie Galilėjos ežero, nuošalioje
vietoje, į kurią buvo su mokiniais pasitraukęs kai sužinojo apie Jono Krikštytojo
mirtį. Bet ir ten juos surado ir sekė daugybė žmonių. Jėzui buvo gaila žmonių ir jis
iki pat vakaro gydė jų liginius. Mokiniai, susirūpinę, kad jau ateina vakaras, siūlo
Jėzui atleisti žmones, kad jie galėtų nueiti į kaimyninius kaimus įsigyti maisto.
Tačiau Jėzus ramiai atsako: „Jūs duokite jiems valgyti“ (Mt 14,16) ir paliepęs atnešti
jų turėtus penkis kepaliukus duonos ir dvi žuvis, sukalbėjo laiminimo maldą ir davė
mokiniams, kad jie padalytų maistą žmonėms. Visi pavalgė iki soties ir dar atliko.
Šiame
įvykyje galime įžvelgti tirs žinias, - sakė Pranciškus. Pirmoji žinia – atjauta. Minia
seka Jėzui iš paskos, nepalieka jo ramybėje, tačiau Jėzaus reaguoja ne susierzinimu,
bet gailesčiu ir meile, nes jis žino, kad žmonės jį seka ne iš smalsumo, bet dėl to,
kad jiems jo reikia. Šio gailesčio ženklas yra liginių gydymas. Jėzus mus moko vargstančių
žmonių poreikius kelti aukščiau už mūsų pačių poreikius. Mūsų poreikiai, nors ir teisėti,
nėra tokie skubūs kaip poreikiai tų vargšų žmonių, kurie neturi iš ko gyventi. Mes
dažnai kalbame apie vargšus, - sakė Popiežius, - bet ar suprantame, kad tie žmonės
neturi ką valgyti, neturi kuo apsirengti, kad vaikai negali eiti į mokyklą?
Antroji
žinia – dalijimasis. Verta palyginti kaip į pavargusius ir išalkusius žmones reagavo
mokiniai ir kaip reagavo Jėzus. Mokiniai sako, kad geriau atsisveikinti su žmonėmis
ir pasiūlyti jiems, kad eitų į kaimus ir pasirūpintų maisto. O Jėzus sako: Tai jūs
juos pamaitinkite. Dvi skirtingos reakcijos, atspindinčios du skirtingus požiūrius:
mokiniai mąsto kaip pasaulis, kur kiekvienam reikia pasirūpinti savimi; Jėzus mąsto
kaip Dievas, jo logika – dalijimasis. Kiek kartų mes nusigręžiame į kitą pusę, kad
tik nematytume kečiančio brolio... Jei Jėzus atleistų minią, daug žmonių liktų nepavalgę.
O štai dabar tų kelių kepalėlių duonos ir žuvų, Dievo padalintų ir padalintų, užtenka
visiems. Tačiau, dėmesio, - sakė Pranciškus, - tai ne magija, bet ženklas! Tai kvietimas
pasitikėti Dievu, Tėvu, kuris rūpinasi mumis, kuris mus duoda kasdieninės mūsų duonos,
jei mes mokama ja dalintis su broliais.
Ir galiausiai trečioji žinia, - sakė
Popiežius, - duonos padauginimo stebuklas jau byloja apie Eucharistiją. Ją atpažįstame
Jėzaus gestuose: prieš laužydamas ir dalindamas miniai, jis palaimino duoną. Tą patį
jis darys ir per Paskutinę vakarienę, kai įsteigs savo išganingos aukos nuolatinį
minėjimą. Eucharistijoje Jėzus mums dovanoja ne šiaip duoną, bet amžinojo gyvenimo
duoną, dovanoja patį save, iš meilės mums aukodamasis Tėvui. Ir mes turime Eucharistijoje
dalyvauti su tai pačiais jausmais.
Atjauta, dalijimasis, Eucharistija. Toks
yra Jėzaus kelias, kurį mums parodo šios dienos Evangelija. Tai kelias, kuris mus
kviečia su broliška meile atsiliepti į šio pasaulio poreikius, bet jis veda ir už
šio pasaulio ribų. Šis kelias išeina iš Dievo Tėvo ir pas Jį sugrįžta. Telydi mus
šiame kelyje Mergelė Marija, dieviškosios Apvaizdos Motina, - sakė popiežius Pranciškus
sekmadienio vidudienį. (Vatikano radijas)