Rugpjūčio 8 d. liturginis kalendorius minėjo šv. Dominyką Guzmaną, Pamokslininkų ordino,
paprastai vadinamo domininkonais, įkūrėją. Steigėjo liturginį minėjimą ypatingai švenčia
dominikonai, besiruošiantys po poros metų iškilmingai švęsti savo ordino įkūrimo 800
metų sukaktį.
Dominykas gimė Ispanijoje apie 1170 m. kilmingoje šeimoje. Priėmęs
kunigo šventimus iškart buvo paskirtas į garbingą Osmos vyskupijos katedros kanauninko
postą. Staigus šuolis karjeros laiptais neapsvaigino jaunojo kunigo; jis puikiai suprato,
jog kitų pripažinimą galima užsitarnauti tik darbu ir nuolankumu. Osmos vyskupas greit
pastebėjo jaunojo kanauninko uolumą ir išmintį. Dažnai jam skirdavo ypatingo pasitikėjimo
reikalaujančias užduotis. Lydėdamas vyskupą jaunas kunigas greit susipažino su to
meto Bažnyčios problemomis – šiaurės Europoje ištisos tautos dar nebuvo nieko girdėjusios
apie Kristų, kitur krikščionys gyveno nesantarvėje, o pietų Prancūzijoje kilę nauji
religiniai judėjimai skleidė erezijas.
Vieną kartą drauge su vyskupu lankantis
popiežiaus dvare, Dominykui buvo pasiūlyta skelbti Evangeliją tuo metu pietinėje Prancūzijoje
gana gausiems albigensams, tai yra eretikų grupei, skelbusiai manichėjišką, dualistinę
visatos sampratą, pasak kurios, pasaulį valdo dvi lygiavertės jėgos – gėris ir blogis.
Siekdami gėrio, albigensai kategoriškai atmetė viską kas kūniška, praktikavo labai
griežtą askezę, netgi nesituokė.
Dominykas noriai priėmė pasiūlymą ir tuoj
pat leidosi į albigensų žemes, ėmė su jais polemizuoti. Greit atsirado ir pasekėjų,
iš kurių susiformavo būsimos naujos vienuolių bendruomenės užuomazga. Pirmoji Pamokslininkų
ordino bendruomenė buvo įkurta Tulūzoje. Jai buvo pritaikyta senoji Augustino regula.
Naują vienuolių bendruomenę oficiali įkūrė popiežius Inocentas III 1216 m. paskelbta
bule „Religiosam vitam“. Kadangi bulę pasirašęs popiežius tais pačiais metais mirė,
ją patvirtino ir netrukus išrinktas naujas popiežius Honorijus III.
Dominikonai,
panašiai kaip ir maždaug tuo pat metu Italijoje susikūrę pranciškonai, rinkosi elgetaujančio
ordino formą, tai yra mobilumą, tiesioginį kontaktą su žmonėmis, neprisirišimą prie
žemių ir turtų. Labai svarbus ir ordino ateitį nulėmęs sprendimas buvo siųsti brolius
į pačias geriausiais to meto mokyklas, kad jie būtų kuo puikiausiai pasirengę savo
darbui. Kai Dominykas mirė Bolonijoje 1221 m., dominikonai jau buvo plačiai paplitę.
Labai greit, jau 1234 m. Dominykas buvo paskelbtas šventuoju.
Artėjant 2016
m. sukaksiančiam Pamokslininkų ordino 800 metų jubiliejui, nuo 2009 m. dominikonai
švenčia pasirengimų noveną, kiekvienais metais apmąstydami kurį nors specifinį savo
pašaukimo aspektą. Šiemet apmąstoma dominikonų pasauliečių misija. Šiems, 2014-siems
metams skirta tema, pranašo Joelio žodžiai: „Jūsų sūnūs ir jūsų dukterys pranašaus,
jūsų seni žmonės sapnus sapnuos, o jūsų jauni žmonės turės regėjimus“ (Jl 3,1). (Vatikano
radijas)