Kardinolas Parolin Jungtinių Tautų asamblėjoje apžvelgė tarptautinę situaciją: susiduriame
su nauja terorizmo forma
Rugsėjo 29 dieną, pirmadienį, 69 Jungtinių Tautų Organizacijos asamblėjoje, dalyvaujant
pasaulio valstybių vadovams, pasisakė ir Popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas
Pietro Parolin, kuris apžvelgė kai kuriuos globalius klausimus iš Šventojo Sosto pozicijos.
Perduodamas visiems Pranciškaus sveikinimus, kardinolas pakartojo popiežiaus
žodžius, jog Šventojo Sosto akimis „Jungtinės Tautos yra nepakeičiama priemonė kuriant
autentišką tautų šeimą. Šventasis Sostas vertina šios institucijos pastangas dėl pasaulio
taikos, pagarbos žmogaus orumui, asmenų apsaugos, ypač skurdžiausių ir pažeidžiamiausių,
ir harmoningos ekonominės ir socialinės plėtros“.
Tuo pat metu, dar kartą
cituodamas Pranciškų, kardinolas priminė abejingumo pavojų: tiek politikoje, tiek
ekonomikoje, tiek socialiniuose klausimuose. Kartais apatija tampa neatsakingumu,
kaip kad šiandien, kai valstybių sąjunga, sukurta tam, kad išgelbėtų ateities kartas
nuo karo siaubų, išlieka pasyvi, kai bejėgės populiacijos kenčia. Tai Irako atvejis,
krikščionių ir kitų mažumų atvejis.
Šiaurės Irake ir kai kuriuose Sirijos
regionuose stebime naują reiškinį: teroristinė organizacija, kuri grasina visoms valstybėms,
trokšdama jų suirimo ir jų pakeitimo pasauline pseudo-religine valdžia. Deja, ir šiandien
yra tų, kurie prievartauja sąžines, atima gyvybes, persekioja, žudo Dievo vardu, žalodami
ištisas bendruomenes ir kultūras. Tai falsifikuoja, pasak Benedikto XVI, pačią religiją,
kuri siekia žmogaus sutaikymo su Dievu, sąžinių apšvietimo, aiškiai pabrėžiant, kad
kiekvienas asmuo yra Dievo atvaizdas. Šis naujas reiškinys atranda rėmėjų daugelyje
vietų, tarp jaunų žmonių, neretai turtingose visuomenėse, neretai kaip reakcija į
abejingumą. Į tai reikia atsakyti kultūrine ir politine iniciatyva, iš vienos pusės,
tarptautine teise ir veikimu, iš kitos pusės.
Tačiau, perspėjo kardinolas
Parolin, nereikia pasiduoti lengvai interpretacijai apie „civilizacijų susidūrimą“,
kuri ignoruoja ilgalaikius ir gilius kultūrų, etninių grupių ir religijų.
Jau
buvo bandymų vienpusiškai atsikirsti naujai terorizmo formai, tarptautinėje teisėje
numatytų kelių sąskaita. Tokie metodai ne visada atsižvelgė į globalaus konflikto
centre atsidūrusių tautų santvarką ar kultūrines aplinkybes. Šios klaidos ir faktas,
kad jos padarytos su tyliu pritarimu, turi vesti prie gilaus sąžinių tyrimo. Atsakymas
į naują terorizmo formą neturi tapti perlenkimais, baimių ir stereotipų sklaida: tai
galiausiai tik sustiprintų tai, kas yra terorizmo širdyje.
Turime toliau eiti
kultūrų supratimo ir dialogo keliu, kaip tai nurodyta ir JT Chartijoje, bet atsimenant,
kad ne tarptautinės organizacijos ar valstybės išranda kultūrą ir kad ne jos pirmiausia
atsakingos už kultūrinį ir religinį dialogą. Kultūros augimas yra visų visuomenės
komponentų darbo ir atsakomybės rezultatas. Tarptautinės organizacijos ir valstybės
turi tam sudaryti palankias sąlygas.
Tačiau ne visos terorizmo keliamos
problemos gali būti atremtos vien kultūriniu atvirumu. Tad yra ir tarptautinės teisės
kelias. Viena iš naujojo terorizmo savybių yra tai, kad jis neigia valstybių egzistenciją
ir pačią tarptautinę tvarką, atmeta visas egzistuojančias juridines sistemas, siekia
sąžinių užvaldymo ir visiškos asmenų kontrolės. Naujoji terorizmo forma, kurstanti
karą ne vienos valstybės teritorijoje, pasižymi tokiu kriminaliniu elgesiu, kuris
nebuvo numatytas Jungtinių Tautų Chartijoje. Bet atsižvelgiant į visas tarptautines
aplinkybes, į tai, kad pagrindinis Chartijos tikslas yra karo išvengimas, sprendimų
ir veikimo atsakomybė tenka JT Saugumo tarybai.
Yra teisėta ir nedelstina
sustabdyti agresiją per daugialypį veikimą ir proporcingą jėgos panaudojimą, pridūrė
kardinolas Parolin. Nors jo dėmesio centre buvo situacija Artimuosiuose Rytuose, jis
paminėjo ir konfliktą Ukrainoje, kuris turėtų būti sprendžiamas be nutylėjimų ir
kryžminės veto ugnies. (Vatikano radijas)