Tik pasibaigus Vyskupų Sinodui apie šeimą, Romoje, spalio 19 dieną, sekmadienį, palaimintuoju
bus paskelbtas popiežius Paulius VI, vienas iš dviejų Vatikano II Susirikimo popiežių.
Jei jį pradėjo Jonas XXIII, tai užbaigė Paulius VI. Apie tai ir kitus dalykus Vatikano
radijui trumpai komentavo kun. Angelo Maffeis, Italijoje veikiančio „Pauliaus VI instituto“
direktorius. Šis institutas rūpinasi šio popiežiaus paveldo sklaida. Beje, ir popiežius
Pranciškus yra pasakęs savo nuomonę, kad Pauliaus VI enciklika „Evangelii Nuntiandi“
yra vienas iš svarbiausių popiežiškųjų dokumentų apie sielovadą.
Paulius VI
paveldėjo Vatikano II Susirinkimą. (...) Jis vadovavo asamblėjai redaguojant dokumentus,
kuriant sąlygas, kuriose ganytojai galėtų laisvai pasiakyti ir tuo pat metu pasiekti
vienbalses išvadas. Paulius VI suvokė Susirinkimą tarsi sąžinės tyrimą, kuris turėjo
sustiprinti Bažnyčios sąmoningumą, jos tapatybę ir misiją, atnaujinti Evangelijos
skelbimo būdą, Bažnyčios struktūras ir veikimo būdus, - kalbėjo kun. Maffeis.
Pasak
jo, iš tiesų pakankamai mažai žinomas Pauliaus VI dvasingumas. Šis popiežius buvo
žinomas dėl savo proto, dėl kultūros, bet apie jo dvasingumą mažai kas gali pasakyti,
nors šis matmuo nemažiau svarbus. Tai galima paaiškinti tuo, kad Paulius VI nebuvo
iš tų žmonių, kurie iškart atveria savo vidų, jis tarsi drovėjosi pasakyti tai, kas
jo širdyje. Būtent šį, kiek kitokį palaimintojo veidą siekia parodyti Pauliaus VI
institutas, parengdamas ir spausdindamas Pauliaus VI asmeninius užrašus, dienoraščius.
Jie parodo, kaip asmeninis dvasingumas maitino sielovadinius sprendimus ir pastangas
suprasti savąjį laikmetį.
Pasak kun. Maffeis, puikus ir laimingas sutapimas,
kad Pauliaus VI beatifikacija vyks tuoj po Vyskupų Sinodo, kuriame ganytojai iš viso
pasaulio apmąsto, kartu ieško šeimos sielovados sprendimų. Pats Vyskupų Sinodas yra
institucija, kurios Paulius VI norėjo, trokšdamas, kad ji pratęstų Vatikano II Susirinkimo
solidarumą, nuomonių apsikeitimą, diskusijas tarp vyskupų. Susirinkimas buvo išskirtinis
Bažnyčios gyvenimo įvykis. Paulius VI norėjo, kad išskirtinė Susirinkimo patirtis
taptų bažnytinio gyvenimo kasdienine patirtimi, kad Bažnyčia su absoliučia ištikimybe
skelbtų tikėjimo dovaną, tuo pat metu būdama jautri savo laiko situacijai, kurioje
vykdo savo misiją. (Vatikano radijas)