Popiežiaus Pranciškaus katechezė: Kokie turi būti Bažnyčios ganytojai? (+video)

Trečiadienio rytą, kaip įprasta, popiežius Pranciškus bendrojoje audiencijoje susitiko su maldininkais iš įvairių šalių. Šį kartą audiencijoje dalyvavo ir kelios dešimtys piligrimų iš Klaipėdos. Prieš Šv. Petro aikštėje vykusią bendrąja audienciją, popiežius Pranciškus užėjo į Pauliaus VI salę ir pasveikino joje susodintus vaikus ir ligonius, kurie po to audiencijos eigą sekė ekranuose. Prieš bendrąją audienciją popiežius taip pat susitiko su trečiadienį Vatikane prasidėjusio katalikų ir musulmonų forumo dalyviais. Katalikų delegacijai forume vadovauja Religijų dialogo tarybos pirmininkas kard. Jean – Louis Tauran, musulmonams – Jordanijos karaliaus pusbrolis princas Ghazi bin Muhammad bin Talal.

Pagrindinėje bendrosios audiencijos dalyviams sakytoje kalboje popiežius Pranciškus tęsė katechezę apie Bažnyčią. Prieš savaitę buvo sakyta, kad Viešpats savo kaimenę gano tarpininkaujant vyskupams, kuriems padeda kunigai ir diakonai. Šiandien atsakykime į klausimą, - sakė Pranciškus, - kokie reikalavimai keliami šiems Bažnyčios tarnams, kad jie galėtų vaisingai vykdyti šią brangią svarbią tarnystę.

Popiežius paiminėjo apaštalo šv. Pauliaus laiškuose savo mokiniams Timotiejui ir Titui, paminėtas savybes, kuriomis turi pasižymėti tikinčiųjų bendruomenės ganytojai. Paulius mini ne vien tikėjimą ir dvasingumą, bet taip pat įvairias labai žmogiškas savybes, tokias kaip svetingumas, blaivumas, kantrybė, nuolankumas, geraširdiškumas. Tai tarsi alfabetas, tarsi gramatika, kuri yra būtina kiekvienai tarnystei. Nes jei stinga nuoširdaus atidumo ir geranoriškumo, noro išklausyti brolį ir su juo kalbėtis, neįmanoma ir džiugi bei patikima tarnystė ir liudijimas.

Toliau Paulius taip pat mini specifinį pamatinį nusistatymą, privalomą sielovadinę tarnystę vykdantiems asmenims, tai yra vyskupams, kunigams, diakonams. Jis juos ragina neužmiršti Dievo malonės dovanos, suteiktos rankų uždėjimu, nuolat ją gaivinti. Pasak popiežiaus, tai reiškia, jog gavusieji šventimus turi nuolatos atsiminti, kad jie yra vyskupai, kunigai arba diakonai ne dėl to, kad yra geresni, protingesni ar šaunesni už kitus žmones, bet vien gautos malonės dėka, Dievo suteiktos meilės dovanos, kuri Šventosios Dvasia galia, yra skirta visos Dievo tautos labui. Labai svarbu tai suvokti ir šios malonės reikia prašyti kiekvieną dieną. Jei ganytojas suvokia, kad jo tarnystės versmė yra Dievo širdis ir gailestingumas, jis negali būti valdingas, tarsi kiti būtų prie jo kojų, o bendruomenė būtų jo nuosavybė, jo asmeninė valda.

Suvokimas, kad tai dovana, kad tai malonė, padeda ganytojui atsispirti pagundai save statyti į dėmesio centrą ir pasitikėti tik savimi. Tai tuštybės, išdidumo, savarankiškumo pagundos. Vargas vyskupui, kunigui ar diakonui jei jis manytų, kad viską žino, kad žino visus atsakymus, kad jam nereikia kitų pagalbos. Priešingai, suvokimas, kad pirmiausia jam pačiam reikia Dievo gailestingumo, padės Bažnyčios ganytojui būti nuolankiam ir supratingam kitų žmonių atžvilgiu.

Brangieji, - sakė popiežius baigdamas katechezę, - turime būti dėkingi, kad per vyskupus, kunigus, diakonus ir jų tarnystę, Viešpats augina Bažnyčią ir veda ją šventumo keliu. Turime taip pat melstis, kad mūsų bendruomenių ganytojai būtų gyvas bendrystės ir Dievo meilės atspindys. (Vatikano radijas)