Šiomis dienomis ne vienoje Azijos šalyje vyko ar vyksta atminimo ceremonijos – valstybinės,
islamiškos, budistinės, krikščioniškos - skirtos lygiai prieš dešimt metų jų pakrantes
nusiaubusio cunamio aukoms. 2004 metų gruodžio 26 dieną labai stiprus techtoninis
lūžis vandenyne, didžiausias per pastaruosius penkiasdešimt metų, netoli Sumatros
salos, Indonezijoje, sukėlė milžinišką cunamio bangą. Pirmiausia ji smogė Indonezijai,
užmušdama beveik 170 000 žmonių. Šri Lankoje žuvo 31 000, Indijoje virš 16 000, Tailande
beveik pusšešto tūkstančio žmonių. Žuvusių nuo cunamio bangos buvo trylikoje šalių,
keli šimtai vakarų Afrikoje, kurią cunamio banga, nors gerokai nusilpusi, pasiekė
po šešių valandų kelio. Per kelias valandas žuvo mažiausiai 220 tūkstančių žmonių,
kiti prideda dar beveik 100 000. Daug žuvusių buvo palaidota bendruose kapuose. Pasaulį
apskriejo dramatiški vaizdai, iliustruojantys ištisų kaimelių ar kvartalų sunaikinimą.
Tarp žuvusių buvo daug turistų iš dešimčių Vakarų valstybių, kurie žiemos atostogoms
vyko į Aziją pasimėgauti vasariškai karštu oru ir puikiais pliažais. Virš milijono
žmonių neteko namų, buvo sugriauta infrastruktūra, keliai, tiltai, mokyklos, ligoninės,
kai kur buvo pažeista trapi ekosistema, išsiliejo daug teršalų.
Kitą dieną
po Kalėdų įvykusi nelaimė palietė daugybės žmonių jautrumą, visame pasaulyje buvo
pradėtos rinkti aukos. Tuoj pat pradėjo veikti katalikiškos humanitarinės organizacijos,
dažnai priklausančios Caritas Internationalis tinklui, bendradarbiaujančios su vietos
kunigais ir parapijomis. Pirmoji pagalba buvo paprasta, tačiau būtina: visko netekusiems
žmonėms pagaminti ir patiekti maisto, parūpinti palapinę, padovanoti indus vandeniui
laikyti ir kitų pragyvenimui būtinus dalykus. Po to prasidėjo ilgalaikės pagalbos
projektai, padedant žvejams įsigyti valtis ar tinklus, amatininkams įrankius, prekeiviams
lentynas ir turgelių infrastruktūrą, šeimoms atstatyti namus ar išvalyti ir paruošti
žemės ūkio veiklai sklypą žemės.
Iš viso pasaulio Aziją pasiekė virš 13 milijardų
JAV dolerių parama, apie 40 procentų iš kurių surinkta privačiai, kita skirta valstybių
vyriausybių. Caritas Internationalis direktorius kardinolas Oscar Rodriguez Maradiaga
gruodžio pabaigoje Caritas tinklo visus - trumpo, vidutinio ir ilgo laiko pagalbos
projektus įvertino daugiau nei puspenkto šimto milijono JAV dolerių. Buvo konkrečiai
padėta dešimtims tūkstančių šeimų, kurios šiandien jau pačios atsistojo ant kojų.
Bet pagalbos darbas turi būti tęsiamas, kaip kad taip vadinamųjų „cunamio vaikų“,
netekusių tėvų, atveju. (Vatikano radijas)