Velykos Šventojoje Žemėje

Brangiausioje visiems pasaulio krikščionims šventovėje – Jeruzalės Šventojo Kapo bazilikoje - Velyknakčio liturgija lotynų katalikų apeigomis buvo švenčiama jau Didžiojo šeštadienio rytą. Taip yra dėl to, kad šia šventove dalijasi trijų konfesijų tikintieji – katalikai, ortodoksai ir armėnai. Dėl praeityje buvusių (ir šiais laikais pasikartojančių) konfliktų, jau devynioliktajame amžiuje, kai Palestina priklausė Osmanų imperijai, buvo nustatytas „status quo“ – griežtos šventųjų vietų saugojimo ir pamaldų laiko jose taisyklės – kurių privalo laikytis pagrindinių konfesijų tikintieji. Prieš pusantro šimto metų turkų valdžios įvestos tvarkos laikomasi iki šiandien. Ilgesnis laikais maldai šioje bazilikoje katalikams numatytais rytais, tad jau šeštadienio rytą tenka švęsti ir Velyknaktį. To kontrasto ir liturginio nenuoseklumo nebūna Velykų rytą.

Šių metų Velykų sekmadienio rytą Šventojo Kapo bazilikoje Mišias aukojęs Jeruzalės lotynų patriarchas Fouad Twal kalbėjo apie nepakartojamą misiją ir didžiulę atsakomybę, kuri tenka Palestinos krikščionims. Jie didžiausius mūsų tikėjimo slėpinius švenčia toje vietoje, kur Kristus mirė, buvo palaidotas ir prisikėlė. Nors mus slegia dabartinio meto sunkumai, tačiau mus pirmuosius pasiekia prisikėlimo džiaugsmas ir niekas negali jo iš mūsų atimti.

Daug pasaulio krikščionių kaip piligrimai lanko šią žemę, ieško Kristaus, ieško savo tikėjimo šaknų. Mes čia gyvename visą laiką. Mūsų šaknys yra čia, šioje žemėje, šiame Golgotos kalne ir Tuščiame kape. Tai ir mūsų privilegija ir didžiulė atsakomybė. Nors ir slegia sunkumai, mes esame pašaukti šioje žemėje gyventi Kristaus prisikėlimo džiaugsmu ir viltimi ir savo gyvenimu liudyti, kad Kristus yra gyvas ir jis nugali visą blogį, - kalbėjo patriarchas Velykų rytą aukodamas Mišias prie tuščio Kristaus kapo. 

* * *

Velykų proga mūsų kolegos iš Vatikano radijo žinių italų kalba tarnybos paskambino Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos vadovui t. Pierbattista Pizzaballa OFM. Pranciškonai nuo seno yra įgalioti prižiūrėti šventąsias vietas, o taip pat su Jeruzalės lotynų patriarchatu dalijasi atsakomybe už lotynų apeigų katalikų sielovadą Šventojoje Žemėje.

Pasak t. Pizzaballa, Velykos tai bene įtaigiausia proga, primenanti kokia didžiulė atsakomybė tenka Šventojoje Žemėje gyvenantiems krikščionims. Krikščionys ypač dabartiniai sunkiais laikais yra įsikibę Kristaus prisikėlimo atneštos vilties. Kristaus prisikėlimas juos mobilizuoja nepasiduoti sunkumams ir ištverti, kad ši žemė, kurioje mūsų Viešpats gimė, mirė ir prisikėlė neliktų be šių visiems tikintiesiems pasaulyje svarbių įvykių liudytojų.

Žinome, - sakė tėvas Pizzaballa, - su kokiomis rimtomis problemomis kiekvieną dieną susiduria Šventosios Žemės ir visų Artimųjų Rytų krikščionys. Mūsų išlikimui šiame regione gresia kasdien vis didesni pavojai. Irake ir Sirijoje krikščionys brutaliai persekiojami. Tačiau ir čia, Šventojoje Žemėje, bendruomenių narių skaičius pastoviai mažėja. Tačiau mes, kurie dar čia esame, suprantame, kad nepaisant mūsų silpnumo, mums gresiančių pavojų, nepaisant mūsų vidinio susiskaldymo, mūsų žmogiško ribotumo, mums skirta pareiga liudyti iš Kristaus prisikėlimo slėpinio trykštančią viltį. Liudijimas gali būti labai įvarus. Tai gali būti labai nedideli gerumo gestai mūsų kasdieniame gyvenime ir ypač pats faktas, kad mes čia esame. Nereikia kažkokių stebinančių dalykų, reikia tik būti maža sėkla, iš kurios išdygstantys želmenys pastoviai auga nepaisydami aplink esančio triukšmo. Nors krikščionys sudaro labai nedidelę mažumą, jie sudaro tik apie vieną procentą visuomenės narių, Kristaus prisikėlimas įpareigoja ir skatina tęsti liudijimą, sakė Vatikano radijui Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos vadovas. (Vatikano radijas)