2015-06-20 15:19:00

„Tikėjimas ir šviesa“ Italijoje mini 40 gyvavimo metų


„Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenė savo 40 gyvavimo Italijoje metų mini piligrimyste į Asyžių ir susitikimu su popiežiumi.

Pirmosios „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenės piligrimystės Romoje metu 1975 m. popiežius Paulius VI kreipėsi į jaunuolius, turinčius proto negalią, į jų tėvus, artimuosius ir draugus, kurie kūrė pirmąsias bendruomenes, primindamas, kad „Dievas tave myli tokį, koks esi…, nes tu brangus jo akims“. Nuo tada grupės išaugo, vardan draugystės su trapiausiais asmenimis sukurdamos erdvę susitikimui, šventei, maldai, dvasinėms rekolekcijoms, stovykloms.

Šiandien šešiasdešimt Italijoje susibūrusių bendruomenių nori prisiminti savo pradžią ir istoriją. Taip birželio 24 dieną aplankys popiežių Pranciškų, dalyvaus bendrojoje audiencijoje Šv. Petro aikštėje. Prie italų piligrimų prisijungs ir judėjimo atstovai iš kitų šalių, planuojama, kad dalyvaus apie tūkstantį žmonių. Tarp jų ir Mari Elen Matjo, kuri kartu su Jeanu Vanier įsteigė „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenę.

Kiekvieną savo gyvavimo dešimtmetį „Tikėjimo ir šviesos“ nariai paminėdavo piligrimyste į Asyžių. Taip ir šįkart po bendrosios audiencijos piligrimai keliaus į Šv. Pranciškaus miestą, sekdami Neturtėlio pėdomis, semdamiesi įkvėpimo iš jo paprastumo. Piligrimystė, pavadinta „Drąsos, tai aš“ tęsis birželio 24-27 dienomis.

Kaip sako Jeanas Vanier, bendruomenės įkūrėjas, „Tikėjimas ir šviesa“ - tai santykių, bendruomeniškumo kūrimas, meilės auginimas. Tai ryšys ne tik tarp žmonių, kurie yra stiprūs, sveiki, geros sveikatos, tačiau ir ryšys su silpniausiais, kurie dažnai atmetami. „Tokia „Tikėjimo ir šviesos“ dovana: esame susieti draugystės saitais; tarp tų, kurie yra silpniausi ir tų, kurie pakviesti gyventi su jais, egzistuoja vienybė“, sako įkūrėjas.

Bendruomenė įkurta 1971 m., kai per Velykas į Lurdą atvyko 12 000 piligrimų iš penkiolikos šalių, tarp jų – 4 000 vaikų, paauglių bei suaugusiųjų su protine negalia.  Lietuvoje bendruomenė ėmė kurtis 1991 m., pirmuoju jos kapelionu buvo Vilniaus arkivyskupas emeritas kardinolas A. J. Bačkis. (Vatikano radijas)

 

 

 

 

 

 








All the contents on this site are copyrighted ©.