Paryžiaus konferencija apie religinių ir etninių mažumų persekiojimą Artimuosiuose Rytuose

Rugsėjo 8 dieną Prancūzijos ir Jordanijos iniciatyva Paryžiuje buvo sušaukta „Tarptautinė konferencija apie religinės ir etninės prievartos aukų Artimuosiuose Rytuose aukas“, kurioje dalyvavo per 60 valstybių ir tarptautinių organizacijų (ES, JTO) aukšto rango delegacijos. Pasak Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos, ši konferencija yra tarsi tęsinys to, kas buvo pasakyta šiais klausimais kovo 27 dienos susitikime JTO Saugumo taryboje, surengtame taip pat Prancūzijos iniciatyva. Tada buvo iškelti trys pagrindiniai uždaviniai: pirma, padėti pavojuje esantiems žmonėms, palengvinti jų savanorišką ir ilgalaikį sugrįžimą į namus. Antra, ieškoti ir remto tokius politinius sprendimus, kurie atsižvelgtų į žmogaus teises bei etninę ir religinę įvairovę Artimuosiuose Rytuose. Trečia, patraukti baudžiamojon atsakomybėn tuos, kurie, dėl etninių ar religinių motyvų, vykdo nusikaltimus, kai kuriais atvejais pasižyminčius tokiu žiaurumu ir mastu, kad juos galima pavadinti karo nusikaltimais ar nusikaltimais prieš žmoniją.

Paryžiaus konferenciją atidarė šalies prezidentas Francois Hollande, kuris vylėsi, kad konferencija ne vien konstatuos esamą blogį, tačiau parengs dirvą sprendimams – politiniams, teisiniams, humanitariniams. Matome, pasak jo, kad Artimiesiems Rytams gresia prarasti savo tūkstantmetę civilizacinę, etninę ir religinę istoriją, tarsi ją užbaigti, prarasti pliuralizmo, santarvės ir dialogo sugebėjimą. Prancūzijos politinis lyderis kalbėjo papiktinančias krikščionių mažumų represijas ten, kur krikščionybė išplito, gyvavo ir vystėsi nuo pirmųjų savo atsiradimo amžių, panaši jazidų ir kitų mažumų situacija: žudomi vyrai, seksualinei vergovei pavergiamos moterys, atimami vaikai. Apie tai buvo ir yra nuolatos pasakojama. Ir patys musulmonai yra pirmosios terorizmo aukos. „Mes negalėsime pasiteisinti, kad nežinojome“, sakė Francois Hollande. Pagrindinė viso šitos didžiulio smurto autorė yra „ISIS (Islamo valstybė)“, kuri naikina tiek žmones, tiek tūkstantmetį kultūrinį paveldą, kuri nori įbauginti tiek mažumas, tiek kitus musulmonus.

Smurto banga išprovokavo masinį žmonių bėgimą ir migraciją ten, kur gali išgyventi, į aplinkines valstybes – vien mažoje Libano valstybėje pabėgėlių yra apie pusantro milijono. Ir visi žvelgia į tarptautinę bendruomenę, į Europą. Yra aišku, kad masinis žmonių egzodas ir dramos tęsis, jei tęsis „ISIS“ valdžia Sirijoje ir Irake. Reikia dvejopo veikimo: prieš ISIS, taip pat karinio, ir tokios pagalbos pabėgėliams, kuri leistų jiems sugrįžti į savo buvusius namus.

Konferencijoje taip pat pasisakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent Fabius, kuris taipogi pabrėžė, kad pirmasis uždavinys yra sustabdyti „ISIS“ ekspansiją. Ne mažiau svarbi yra solidarumo pareiga – solidarumas su žmonėmis nelaimėje ir su valstybėmis, kurios neša patį didžiausią krūvį, be pačios Sirijos ir Irako tai Jordanija, Libanas, Egiptas, Turkija.

Liono kardinolas Philippe Barbarin, atsakydamas į katalikiško dienraščio „La Croix“ klausimus, užduotus Paryžiaus konferencijos kontekste, pasakė, kad tokia konferencija turėtų būti rengiama „kas savaitę“, be tuščiažodžiavimo. „Iš visų dalyvaujančių diplomatų tikiuosi ypatingai aiškaus žodžio apie ISIS Irake ir Sirijoje, ir jų įsipareigojimo sutrukdyti (ISIS) kenkti. (...) Savo paskutinės kelionės Irako Kurdistane metu, birželio pabaigoje, jaučiau, kad pabėgėliai nebeturi moralinių jėgų: per metus situacija dar pablogėjo, ISIS parodė baisų smurtą ir nebuvo išvyta nei iš Mosulo, nei iš Qaraqosho. Daugelis man sakė, kad nebenori grįžti į savo miestus. Mūsų pareiga padėti tiems, kurie emigruoja, bet pirmiausia turime stengtis, kad tie, kurie nori likti, turėtų tam sąlygas. Irake daug resursų. Vieną dieną atgavus politinį stabilumą, šalis galės atsikurti, o pabėgusieji atrasti savo kelią pirmyn“, kalbėjo prancūzų ganytojas. (Vatikano radijas)