Lietuvos spaudos apžvalga (spalio 3)

Kastantas Lukėnas

„Bernardinai.lt“ apie popiežiaus Pranciškaus vizitą JAV mintimis dalijasi Šventojo Sosto nunciatūroje Vašingtone dirbantis mons. Rolandas Makrickas. Pasak jo, dalyvauti popiežiaus kelionėje – tai tarsi gyvai išgyventi Apaštalų darbų knygoje aprašytas Jėzaus mokinių kelionių istorijas. Tarp įsimintinų popiežiaus kelionės momentų jis ypač išskiria turiningą Pranciškaus kalbą Amerikos vyskupams. „Tačiau stipriausia popiežiaus kalba buvo jo gestai ir jo artumas žmonėms. Šios meilės gestų kalbos Amerika tikrai nepamirš“, – sako mons. R. Makrickas. Jis taip pat džiaugiasi šeimyniško ir paprasto bendravimo galimybe popiežiui apsistojus nunciatūroje, proga papasakoti Šventajam Tėvui apie Kryžių kalną ir lietuvių pamaldumą Marijai. Džiaugsmingas prisiminimas lieka ir Vašingtono lituanistinės mokyklos Sutvirtinimo klasės mokinių susitikimas su popiežium Pranciškum.

Portale „15 min.“ popiežiaus vizito JAV pamokas aptarė VU tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute dėstanti dr. Dovilė Budrytė. Jos vertinimu, popiežius ne tik džiugino minias kaip charizmatiškas dvasininkas, bet taip pat pasirodė esąs diplomatiškas politikas, mokantis naudotis simbolių ir jausmų jėga. Ji tikisi ilgalaikio poveikio tarptautinei visuomenei, kuri pradeda vis labiau kreipti dėmesį į popiežiaus skelbiamą žinią susirūpinti visų „bendrais namais“.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje kalbinamas kardinolas Audrys J. Bačkis, LVK atstovas sekmadienį prasidedančioje Vyskupų sinodo asamblėjoje, nagrinėjančioje šeimos pašaukimą bei misiją Bažnyčioje ir pasaulyje. Jis žvelgia į Sinodo darbą su didžiule viltimi ir pasitikėjimu, kad Šventoji Dvasia veikia Bažnyčioje. Aptardamas įvairias šeimyninio gyvenimo situacijas, skausmingus išbandymus bei nesėkmes kardinolas siūlo žvelgti į tai, pasitelkiant „gailestingumo raktą“. Paklaustas apie Lietuvos šeimų situaciją jis dalijasi optimistiniu požiūriu: „yra daug žmonių, kurie ieško ko nors gražaus savo gyvenime, kurdami šeimą ieško ne tik asmeninės laimės, bet trokšta sukurti platesnę meilės bendruomenę“, – sako kardinolas A. J. Bačkis.

Prasidedant Vyskupų Sinodo diskusijoms „Bernardinai.lt“ pakalbino taip pat išsiskyrusiųjų sielovados centro vadovę Elvyrą Kučinskaitę. Ji kalba apie savo gerai pažįstamą sritį: sielovadinės pagalbos būtinybę skyrybų ištiktoms šeimoms – buvusiems sutuoktiniams, jų vaikams ir net artimajai aplinkai – išplėstinei šeimai. O baigia savo mintis, remdamasi ilgamete patirtimi, radikaliai ir aiškiai teigdama, kad šeimos saulėlydis tiesiog neįmanomas.

„Lietuvos žiniose“ joanitas br. Jonas Chrizostomas, komentuodamas sekmadienio Evangelijos skaitinį, polemiškai klausia: „Ar Jėzus tikrai negailestingas skyrybų klausimu?“. O užbaigia mintimi: „Manau, kad Jėzus būtų apsidžiaugęs, jei fariziejai vietoj ano būtų uždavę klausimą: kaip padėti porai, kad ji neprieitų prie skyrybų slenksčio?“

Spalio mėnesį pradėjo veikti dar vienas krikščioniškas pažinčių portalas ir klubas „Susitikimai.lt“. „Lietuvos ryte“ ta proga pakalbinta svetainės įkūrėja Gražina Mongirdienė ir jėzuitas t. Antanas Saulaitis.

Trečiadienį LR Seimo rūmuose vyko konferencija „Neatrastos turizmo galimybės: Vilnius – Gailestingumo miestas“. Sveikinimo žodį taręs arkivyskupas Gintaras. Grušas priminė šventojo Jono Pauliaus II išsakytą raginimą dalyvauti Dievo gailestingumo apaštalavime. „Vilnius vis labiau žinomas kaip Gailestingumo miestas dėl apreiškimų šv. Faustinai ir Aušros Vartų Dievo Motinos šventovės, kur pirmą kartą buvo švenčiamas Gailestingumo sekmadienis“, – sakė ganytojas.

Spalio viduryje Vilniaus piligrimų centras pradeda susitikimų ciklą, kurio tikslas – pristatyti pagrindines Vilniaus šventoves, paaiškinti, kodėl Vilnius vadinamas Gailestingumo miestu, supažindinti su dažniausiai piligrimų lankomų šventovių pamaldumo praktikomis.

Elektrėnų Marijos Kankinių Karalienės bažnyčioje įrengta koplyčia su Dievo Gailestingumo apaštalo šv. Jono Pauliaus II skulptūra.

Alytaus pataisos namuose po šešiolikos metų atnaujinta Kristaus Karaliaus koplyčia. Tiesa, kol kas iš daugiau kaip tūkstančio nuteistųjų koplyčią lankydavo vos dvi dešimtys.

Laikraštyje „XXI amžius“ skelbiamas reportažas iš Agluonoje vykusių paminklo karaliui Mindaugui atidarymo iškilmių, kurioje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis lietuvių maldininkų. Rezeknės - Agluonos vyskupas Janis Bulis kreipėsi į šventės dalyvius, ragindamas, kad liepos 6 –oji taptų piligrimystės diena Agluonoje.