Šventojo Sosto diplomatas: žmogaus teisių, tarp jų - religijos laisvės, padėtis prastėjo

JTO 70-osios generalinės asamblėjos diskusijose specialieji reporteriai ir kiti įgaliotieji asmenys pristatė ataskaitas apie įvairių žmogaus teisių būklę pasaulyje. Jas komentuodamas Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas JTO arkivyskupas Bernardito Auza sakė: „žmogaus teisių rėmų atnaujinimo, atstatančio teisę į gyvybę, kuri yra jo ištakose, prielaida yra visuomenė, kurios bendrojo gėrio suvokimas apima teisės į gyvybę visiems apsaugą ir sklaidą“.

Teisė į gyvybę ar, popiežiaus Pranciškaus žodžiais, teisė egzistuoti žmogiškai prigimčiai, iš tiesų yra visų žmogaus teisių pamatas, tačiau jis, deja, pasaulyje nuolatos paminimas, ignoruojamas ar tiesiog niekinamas. Mūsų visuomenių labiausiai pažeidžiamų narių sunki padėtis – negimusių, senelių, neįgalių, karų ir smurtingo ekstremizmo aukų, migrantų ir pabėgėlių, prekybos žmonėmis aukų ar kraštutiniame skurde gyvenančių ir jokių teisių neturinčių – reikalauja iš visų mūsų naujo įsipareigojimo ginti teisę į gyvybę.

Tarptautiniai žmogaus teisių mechanizmai neturi nureikšminti visuotinių ir pamatinių žmogaus teisių tam, kad galėtų iškilti „naujos“ tariamų teisių kategorijos ir apibrėžimai. Selektyvus pirmenybės teikimas žmogaus ir pilietinėms teisėms dažnai aptemdo mūsų diskusijas ir vyksta sąskaita tų, kurių pamatinės teisės yra mindomos.

Arkivyskupas Auza pasinaudojo galimybe priminti, remiantis Visuotine žmogaus teisių deklaracija, jog viena iš pamatinių teisių yra sąžinės, minties ir religijos laisvė, apimanti laisvę keisti įsitikinimus ir religiją, laisvai, pavieniui ar bendruomenėje, viešai ir privačiai išreikšti savo įsitikinimus mokymu, apeigomis ir praktika.

Ir vis tik didžiausi nusikaltimai prieš religijos laisvę vyksta ir mums kalbant, - sakė Vatikano diplomatas – egzekucijos, priverstiniai atvertimai, tariami religiniai mokesčiai, nuosavybės atėmimas, bausmės už kitos religijos išpažinimą. Ypač etninės ir religinės mažumos kenčia nuo šių piktnaudžiavimų, už kuriuos atsakingi kai kurie nevalstybiniai dariniai, siekiantys sunaikinti religinę, kultūrinę ir etninę įvairovę. Tai vyksta ir todėl, kad vyriausybės nesugeba apginti savo piliečių teisių, kita vertus, neretai ir pačios jas varžo ir apriboja. Įvairios pastaraisiais metais parengtos ataskaitos rodo, kad beveik kiekvienoje šalyje buvo pokyčių į blogąją pusę, pagarba pamatinėms teisėms mažėjo. Jungtinės Tautos ir visi geros valios žmonės, pasak arkivyskupo Auza, to neturi ignoruoti. (Vatikano radijas)