Pranciškus: Nuolankumas, neturtas, pasitikėjimas

Antradienio Mišių Evangelijoje Jėzus įspėja Jeruzalės šventyklos kunigus, kad muitininkai ir prostitutės pirma jį pateiks į Dangaus karalystę. Tai pat ir pranašas Sofonijas pirmajame skaitinyje įspėja, kad Dievas pašalins iš savo tautos išdidžius žmones. Koka turi būti Bažnyčia? Kokie turime būti mes visi? Bažnyčia turi būti nuolanki, neturtinga, pasitikinti Viešpačiu. Taip popiežius Pranciškus kalbėjo antradienio rytą aukodamas Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje.

Bažnyčia nuolanki, nesipuikuojanti savo galia, savo didybe. Nuolankumas nereiškia silpnumo ar glebumo. Tai nebūtų tikras nuolankumas, o tik vaidyba, tik apsimestinis nuolankumas. Būti nuolankiam, reiškia prisipažinti „aš esu nusidėjėlis“. Jei tu nesugebi prisipažinti, kad esu nusidėjėlis ir pripažinti, kad kiti žmonės yra už tave pranašesni, tu nesi nuolankus. Nuolanki Bažnyčia suvokia savo nuodėmingumą. Jei mes žiūrime tik kitų žmonių trūkumų, jei juos apkalbame, jei teisiame kitus – nesame nuolankūs. Turime prašyti nuolankumo malonės kiekvienas sau ir mums visiems.

Antras žingsnis – neturtas, - sakė Pranciškus. Bažnyčia neturi būti prisirišusi prie pinigų, ji neturi visų pirma rūpintis kaip prasimanyti pinigų. Popiežius priminė ir su Šventųjų metų tradicija susijusį paprotį reikalauti, kad žengiant pro Šventąsias duris būtų duodama auka. Tai ne Jėzaus Bažnyčia, - sakė Pranciškaus, - tai Bažnyčia tų aukštųjų kunigų, kuriems labiau už viską rūpi pinigai. Kai mūsų diakonui, kai šios vyskupijos diakonui Laurynui imperatorius liepė atiduoti visus vyskupijos turtus, jis atsivedė pas imperatorių savo bendruomenės varguolius. Vargšai yra Bažnyčios turtas. Tu gali būti ir banko savininkas, bet jei tavo širdis nebus prisirišusi prie pinigų, tu sugebėsi tarnauti vargšams. Neturtas – tai tas atsiribojimas, kurio dėka sugebame tarnauti.

Nuolankumas, neturtas, - pakartojo popiežius, - ir galiausiai trečiasis Bažnyčiai privalomas bruožas – pasitikėjimas Viešpačiu. Kuo aš pasitikiu? Galia, draugais, pinigais? Ar pasitikiu Viešpačiu? Štai ką jis šiandien mums sako: „Paliksiu tavyje nuolankią ir kuklią tautą. Viešpaties vardas jiems bus prieglobstis”. Turime būti nuolankūs, suvokti savo nuodėmingumą. Turime būti kuklūs, neprisirišę prie turtų. Turime pasitikėti Dievu, nes jis vienintelis tikrai žino ko mums reikia ir linki mums gero. Tie aukštieji kunigai, su kuriais Jėzus kalbėjosi, šito nesuprato. Ir Jėzus juos turėjo įspėti, kad prostitutės ir muitininkai greičiau už juos pateks į Dangaus karalystę.

Laukdami Kalėdų, - baigė popiežius homiliją, - prašykime Viešpatį, kad jis mums duotų nuolankią širdį, kuklią širdį, kupiną neturto dvasios, kad visada pasitikėtume Viešpačiu, kuris niekada mūsų nenuvils. (Vatikano radijas)