Kokia Meksikos Bažnyčia pasitinka popiežių Pranciškų?

Penktadienį popiežius Pranciškus keliauja į Meksiką. Tai bus jau dvyliktoji Pranciškaus apaštališkoji kelionė, o Meksika bus dvidešimtąja jo, kaip popiežiaus, lankoma šalimi.

Šiandien apie Meksiką kalbama kaip apie vieną didžiausių katalikiškų šalių pasaulyje, su dideliu episkopatu, gyvu žmonių liaudies pamaldumu, išplėtota Bažnyčios karitatyvine veikla. Meksika taip pat yra didelių socialių ir ekonominių kontrastų, kaip ir didžiulės kultūrinės įvairovės šalis.

Meksika, panašiai kaip ir daugelis kitų Lotynų Amerikos šalių, nepriklausoma valstybe tapo devynioliktojo amžiaus pradžioje vykusių pasipriešinimo ispanų valdymui judėjimų dėka. Vienu pagrindinių Meksikos nepriklausomybės tėvų laikomas kunigas Miguel Hidalgo, vadovavęs 1810 m. rudenį prasidėjusiam vietinių gyventojų, taip pat ir indėnų, sukilimui. 1813 m. buvo paskelbta Meksikos nepriklausomybė, kurią Ispanija formaliai pripažino 1821 m.

Nors vienas nepriklausomos valstybės tėvų buvo katalikų kunigas, Bažnyčios ir valstybės santykiai per pastaruosius du Meksikos istorijos šimtmečius nebuvo visada geri, o kai kuriais laikotarpiais tikintieji ir ypač ganytojai buvo atvirai diskriminuojami ir net persekiojami. 1833 m. Meksikos valdžia uždarė visus vienuolynus ir uždraudė vienuolijų veiklą, buvo nacionalizuotos visos mokyklos, uždraustas tikybos mokymas, kunigai ir vienuoliai išvaryti iš ligoninių, uždraustos netgi bažnytinės santuokos.

Ilgainiui radikalus antiklerikalizmas atlyžo. Nors visų teisių Bažnyčia neatgavo, tačiau devynioliktojo amžiaus pabaigoje ir dvidešimtojo pradžioje tradicinės Bažnyčios viešo veikimo formos vėl buvo toleruojamos. Nauja antiklerikalizmo banga prasidėjo 1917 m. Buvo nacionalizuotos bažnyčios, uždrausta kunigams ir vienuoliams viešumoje rodytis su sutanomis ar abitais. Valstybės radikalus antiklerikalizmas sukėlė tikinčiųjų valstiečių pasipriešinimą, 1926 m. virtusį vadinamųjų „Cristeros“ sukilimu. Jie griebėsi ginklo su šūkiu „Tegyvuoja Kristus Karalius“. Per trejus metus žuvo apie 90 tūkst. žmonių. Per sukilimo laikotarpį buvo nužudyta daugiau nei 3 tūkst. dvasininkų, kurių daugiau kaip 60 vėliau pripažinti kankiniais ir paskelbti šventaisiais arba palaimintaisiais.

Religijos laisvė Meksikoje atkurta tik prieš porą dešimtmečių – praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio pabaigoje, o prieš 24 metus – 1992-aisiais – buvo taip pat atkurti Meksikos ir Šventojo Sosto diplomatiniai santykiai. Prie to gerokai prisidėjo popiežiaus šv. Jono Pauliaus II apsilankymas Meksikoje 1979 m. Tąkart Šventąjį Tėvą Meksikos vyskupai pasitiko dėvėdami civilinius rūbus. Tik vienas popiežius dėvėjo sutaną.

Šiandien Meksikoje gyvena apie 120 mln. žmonių, kurių apie 110 yra katalikai. Sielovadai vadovauja 176 vyskupai ir apie 13 tūkst. kunigų. Bažnyčia išlaiko 8 tūkst. visų pakopų mokyklų ir du šimtus ligoninių.

Jonas Paulius II, po ano lemtingo vizito 1979 m., Meksiką aplankė dar keturis kartus – 1990, 1993, 1999 ir 2002 m.  Vieną kartą – 2012 m. Meksikoje lankėsi Benediktas XVI. Dabartinis pirmas Pranciškaus apsilankymas bus jau septintasis popiežiaus vizitas Meksikoje. (Vatikano radijas)