Mianmaro kardinolas: šiuo metu šaliai svarbiausia nacionalinis susitaikymas

Nors „Nacionalinė lyga už demokratiją“, vadovaujama garsiosios Aung San Suu Kyi, didžiule persvara laimėjo 2015 metų lapkričio rinkimuose Mianmare, tik šių metų vasario 1-ąją buvo sušaukta pirmoji parlamentinė sesija ir pradėta kalbėti apie vyriausybės sudarymą bei prezidento išrinkimą. Tokia pauzė tarp rinkimų ir parlamento darbo pradžios Vakarų gyventojui gali kelti nuostabą, tačiau tai atspindi delikačią ir sudėtingą šalies situaciją: po pusės amžiaus valdžios karinė diktatūra po truputį traukiasi atgal, sutiko pradėti demokratizuoti šalį, tačiau įtampos ir įtarumo netrūksta, o tai nesunkiai gali virsti nauju priešiškumu ir žingsniais atgal. Tad reikiaa didžiulio atsargumo ir išminties. Apie tai katalikiškame portale „Bažnyčios Azijoje (EDA)“ komentuoja kardinolas Charles Bo, Jangono arkivyskupas. Katalikai Mianmare, buvusioje Birmoje, yra nedidelė mažuma.

Pirmiausia naujajai vyriausybei reikia spręsti nacionalinio susitaikymo klausimą. O viena iš jo sąlygų yra religijos laisvė, nes kai kurios etninės mažumos griebėsi ginklų būtent dėlto, mano kardinolas Bo, primindamas, kad 1948 metais budizmas buvo paskelbtas valstybės religijos, o ir šiandien egzistuoja radikalaus budizmo judėjimas. Kitas svarbus klausimas yra gamtinių resursų perskirstymas ir naudojimas. Čia naujajai vyriausybei reiks spręsti naujos užtvankos Kachin valstijoje statybų problemą. Ši užtvanka skirta elektrinei, kuri gamintų energiją Kinijai, tačiau nelaimės atveju ji būtų katastrofiška greta jos gyvenantiems žmonėms, taip pat neaišku kokias pasekmes turėtų upei, kuri lemiama žemdirbystei. Neišsprendus šio klausimo rizikuojama dar smarkiau susipriešinti su valstijoje veikiančia ginkluota grupuote „Kachino nepriklausomybės armija“.

Valdžios perdavimas ir perėmimas iš kariškių vyksta labai atsargiai. Aung San Suu Kyi stengiasi išvengti to, kas būtų suprasta kaip agresija prieš kariuomenę. Dabartinėje situacijoje tik su kariškių pagalba galima siekti taikos ir susitaikymo. Parodžius tikrą valią, galima tikėtis ir dialogo su etninėmis grupėmis.

Tačiau ką daryti dėl nusikaltimų, kuriuos įvykdė karinis režimas? Be praeities pripažinimo susitaikymas yra sunkus, - sakė kardinolas Bo. Kita vertus, teisingumo reikia siekti priimtinu būdu. Galbūt susitaikymui ir teisingumui labiau padėtų ne karo tribunolas, o religinio pobūdžio teisingumas: generolai pripažintų tai, ką padarė ir pasidalintų tuo, ką sukaupė; iš kitos pusės, patys žmonės pasiruoštų suteikti atleidimą. Ne tik sužeidęs, bet ir sužeistasis gali imtis atleidimo iniciatyvos.

Dar vienas sunkus klausimas yra musulmonų rohingya mažuma, pridūrė Jangono arkivyskupas. Užsimindamas apie tai, kad buvo stengiamasi juos išvyti iš šalies, kardinolas sakė, kad reikia žvelgti į kiekvieną atvejį ar šeimą atskirai. Yra rohingya žmonių, kurių šaknys Mianmare siekia šimtmetį ir kitų, kurie atvyko, kaip nelegalūs migrantai, dabar. Pasak ganytojo, jis nemano, kad reiktų panaikinti įstatymus budizmo naudai, tačiau susitaikymo dvasioje juos perredaguoti ir padaryti tolerantiškesniais kitoms religijoms. Religija, pabrėžia kardinolas, pirmiausia yra tikinčiųjų, o ne valstybės reikalas.

Dar vienas dalykas, kurio kardinolas tikisi iš naujos valdžios, yra po 1962 metų karinio perversmo konfiskuotų katalikų mokyklų gražinimas. Tokių mokyklų yra apie šešias dešimtis. Galiausiai reikia viltis diplomatinių santykių tarp Šventojo Sosto ir Mianmaro užmezgimo. Katalikų Bažnyčia ir Vatikanas tam pasiruošę, o Aung San Suu Kyi asmeniniame pokalbyje šį pasiūlymą pilnai parėmė. Taigi, šis klausimas yra naujosios vyriausybės rankose. (Vatikano radijas)