Popiežiaus kelionės į Gruziją ir Azerbaidžaną programa

Paskelbta popiežiaus Pranciškaus kelionės į Gruziją ir Azerbaidžaną programa. Birželio 24-26 dienomis lankęsis Armėnijoje, rudenį popiežius antrą kartą keliaus į Kaukazo regioną ir rugsėjo 30 - spalio 2 dienomis lankysis kitos dviejose šalyse - Gruzijoje ir Azerbaidžane.

Popiežiaus kelionė prasidės penktadienį, rugsėjo 30 d. Rytą išskridęs iš Romos, Gruzijos sostinę Tbilisį popiežiaus lėktuvas pasieks 15 val. vietos laiku. Po sutiktuvių oro uoste, Tbilisio prezidentūroje įvyks oficialus susitikimas su Gruzijos prezidentu, po kurio sekas taip pat susitikimas su Gruzijos vyriausybės nariais, pilietinės visuomenės lyderiais ir diplomatiniu korpusu. Pirmosios vizito dienos vakarą popiežius taip pat aplankys Gruzijos Ortodoksų Bažnyčios vadovą patriarchą Iliją II ir susitiks su Asirų – Chaldėjų Bažnyčios bendruomene.

Šeštadienio, spalio 1 d. rytą popiežius Pranciškus Tbilisio stadione aukos Mišias Gruzijos lotynų apeigų katalikų bendruomenei. Po Mišių vyks susitikimas su kunigais, vienuolėmis ir vienuoliais. Šeštadienio popietę taip pat numatytas popiežiaus susitikimas su Tbilisio Caritas darbuotojais, savanoriais ir jų globotiniais. Vakare popiežius lankysis Gruzijos ortodoksų patriarcho katedroje.

Sekmadienį, spalio 2 d. iš pat ryto popiežius Pranciškus iš Tbilisio išskris į Azerbaidžano sostinę Baku. Po iškilmingo sutikimo oro uoste, popiežius keliaus į Baku saleziečių centrą ir jo bažnyčioje, dedikuotoje Nekaltai Pradėtajai Mergelei Marijai, aukos Mišias. Po Mišių Azerbaidžano prezidentūroje vyks oficialus susitikimas su šalies prezidentu ir kitais valdžios atstovais. Likusiomis vizito Baku valandomis numatyti popiežiaus Pranciškaus susitikimai viso Kaukazo musulmonų šeichu, su Azerbaidžano žydų bendruomenės vadovu ir su Baku ortodoksų vyskupu.

Spalio 2-osios vakarą Baku oro uoste atsisveikinęs su Azerbaidžanu, popiežius Pranciškus išskris atgal į Romą.

Gruzijoje katalikų yra apie 80 tūkst. Dauguma jų gyvena sostinėje Tbilisyje ir pietinėje šalies dalyje. Jų parapijos priklauso Kaukazo apaštališkajai administracijai, apimančiai Gruzijos ir Armėnijos teritorijas. Beveik visi Gruzijoje tarnaujantys katalikų kunigai yra svetimšaliai misionieriai. Kartu su Neokatechumenų kelio kunigais, Gruzijoje yra apsigyvenusios ir kelios šiam judėjimui priklausančios misionierių pasauliečių šeimos.

Dar mažiau katalikų Azerbaidžane. Jų skaičius nesiekia nė tūkstančio. Pasak tradicijos, krikščionybė dabartinio Azerbaidžano teritoriją buvo pasiekusi jau pirmaisiais amžiais, tačiau šiuo metu krikščionių daugumą sudarantys stačiatikiai atsikėlė iš Rusijos, kartu su carinės imperijos plėtra. Pirmieji katalikai Azerbaidžane atsirado devynioliktojo amžiaus pradžioje. Dauguma jų buvo tremtiniai iš tuo metu Rusijos imperijos sudėtyje buvusių kraštų. Vietos katalikų rūpesčiu pačioje dvidešimtojo amžiaus pradžioje Baku buvo pastatyta neogotikinė bažnyčia, dedikuota Švenčiausiajai Mergelei Marijai. Prieš pat bolševikinę revoliuciją, Baku katalikų bendruomenę sudarė apie 2 tūkst. narių. 1931 m. komunistų valdžia bažnyčią nugriovė ir išvežė į Sibiro lagerius paskutinį Baku katalikų kunigą.

Baku katalikų bendruomenė atgimė 1992 m. Iš pradžių ji priklausė Kaukazo apaštališkajai administracijai, kurios vyskupas reziduoja Gruzijoje. 2000 m. buvo sukurta savarankiška misija „sui iuris“ ir nuo tada jai vadovauja kunigai saleziečiai iš Slovakijos. Neturėdami savo bažnyčios, Baku miesto katalikai rinkdavosi koplyčia pervestuose privačiuose namuose. 2002 m. šv. Jono Pauliaus II vizito metu Azerbaidžiano valdžia padovanojo katalikams sklypą bažnyčios statybai. 2008 m. buvo konsekruota Nekaltai Pradėtajai Mergelei Marijai dedikuota bažnyčia – vienintelė katalikų bažnyčia visame Azerbaidžane. (Vatikano radijas)