2017-02-24 12:59:00

Ortodoksai apie Gavėnią: laikas kreipti sielą link Viešpaties


Šiais metais Gavėnią ortodoksai pradės panašiu laiku, kaip ir katalikai. Patriarchas Baltramiejus iš Konstantinopolio, visų ortodoksų garbės primas, savo Gavėnios žinioje primena, jog „tai pats tinkamiausias laikas pakreipti žmogaus sielą, mūsų pačių sielą, link Viešpaties“.

„Tai nuolatinio susikaupimo metas priešais Dievo slėpinį, kuris plėtojasi kiekvieną dieną, žmogaus išgelbėjimo slėpinį. Todėl šventųjų pasninkų siūloma galimybė turi tokius požymius: blaivumą ir pasitaisymą sielos, kuri šiuo dieviškų pasiūlymų ir šventumo laiku yra kviečiama susivokti apie praeinančius dalykus ir palaipsniui pasukti link svarbesnių dalykų, aukštesnių, link nematomų dalykų“, rašo patriarchas Baltramiejus.

Jis cituoja Andriejų iš Kretos, kuris savo Didžiajame Kanone kreipiasi pats į save ir į kiekvieną dabartinio gyvenimo rūpesčių ir pagundų nuvargintą, žalojamą sielą. Šventasis, suvokdamas nuodėmės sužeistos sielos naštą, agonijoje šaukia: „siela mano, siela mano, pabusk, kodėl miegi?“. Šis šauksmas, pasak ortodoksų patriarcho, yra išraiška sąmoningumo apie šio gyvenimo tuštybę ir neišvengiamą pabaigą, kuri ateina „kaip vagis naktį“. Tad Kretos Šviesuolis sako sau ir kiekvienai nežinios baimės apimtai sielai – „sugrįžk į save, kad išsaugotum Dievą Kristų, kuris yra visur ir viską nuramina“.

Ortodoksų mokymas ir patristika mus kviečia, tęsia ortodoksų patriarchas, per mūsų laukiantį periodą kiekvieną įsisąmoninti „kas esame, kur esame ir kur einame“, suprasti apgaulingo gyvenimo tuštumą ir atsiverti, pasitaisant žodžiuose ir darbuose, mintyse, apsileidimuose, kuriuose elgėmės ne pagal Evangeliją ir Kristaus Malonės įstatymą. Tik taip atrasime gailestingumą ir malonę, būsime išsaugoti to, kuris ištiria širdis, vidų, visas žmonių paslaptis, atsikratysime tuščių minčių, kurios veda prie tuščių ir nenaudingų darbų.

Tokia mūsų laukianti kova vyksta, būtent, blaivume ir pasitaisyme atgailaujant, prisipažįstant klydus, toks susivokimas ir pasitaisymas yra Dievo dovana, pažymi Baltramiejus, linkėdamas „Šventos ir didžios 2017-ųjų Gavėnios“.

*

Ortodoksų portalas prancūzų kalba „Orthodoxie“ vasario 23 dieną publikavo ortodoksų metropolito Georgijaus, Libano Kalno metropolijos ganytojo, apmąstymą apie pasninką Gavėnios metu.

Pasninkas nėra mitybos režimas, nors lengvai gali tokiu atrodyti, nes kalbama apie kūno discipliną, kontrolę. Ar tai aistrų vietą? Ar vieta, kurioje mes šloviname Dievą, stiebiamės link Jo? Koks yra susilaikymo nuo riebaus maisto ir gavėniško maisto vartojimo tikslas? Ar Dievui svarbu, kad mūsų maistas yra gavėniškas ar ne? – klausia šis garbingo amžiaus ortodoksų ganytojas.

Mes kontroliuojame, rašo jis, kūną susilaikydami nuo tam tikro maisto, nes jo gausybė, su gėrimais, apsunkina mūsų tyrumą. O nuosaikus maitinimasis padeda būti susitvardančiais. Tačiau ne tai yra svarbiausia.

Kas yra svarbiausia, mums sako Evangelija : „Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums“. Tave apkalbantis ir tau kenkiantis nusideda, o tu nori, kad jis išsilaisvintų iš savo nuodėmės. Tad jam neatsakai neapykanta į neapykantą, nes taip pats krisi į nuodėmę. Tau dera jį išgydyti, tu esi jo gydytojas. Pasninkauti neatleidžiant yra laiko praradimas. Mitybos režimas tada netenka vertės. Atleidimas, dar vadinamas meile, reiškia, kad mes visus žmones vedame pas Jėzų.

Antras dalykas, apie kurį kalba Evangelija, yra džiaugsmas, turime pasninkauti džiugiai. Apaštalas Paulius pamini džiaugsmą, kuris yra „Dvasios vaisius“, džiaugsmas Kristuje, džiaugsmas dėl dorybių, kurias įgysime per pasninką, aukojamų maldų džiaugsmas.

Trečiasis dalykas, apie kurį šiandien kalba Evangelija, yra pats sunkiausias: „nekraukite sau lobių žemėje“. Tai nereiškia, kad negali turėti sąskaitos banke, bet kad tavo širdis nebūtų ten. Kur yra tavo širdis? Jėzus nori tavo širdies, duok ją Jam. Nieko daugiau, tik savo širdį. Jei tu duosi Jėzui savo širdį, tu atvesi ir tuos, su kuriais pykaisi, tu atvesi juos savo širdyje, nes tiki kad tavo lobis yra Kristus.

Per Gavėnią mes kalbame apie meilę pinigams. Mes sakome, kad tu turi bėgti nuo šios meilės, nes ji mirtina, nes jei pinigas tave valdo, tu nebeturi širdies. O jei tu jį valdai, tavo širdis išliks tyra, švelni, mylinti, atvira.

Ši praktika, trunkanti keturiasdešimt devynias dienas, yra susilaikymo veiksmas, kurio išskirtinis tikslas yra tai, kad kontempliuotume Prisikėlimą. Mozė ir Elijas pasninkavo prieš sutikdami Dievą. Tu negali matyti Viešpaties, jei esi suteptas nuodėmės. Kad galėtum gyventi, tu turi mylėti Tą, kuris prisikėlė iš mirusiųjų, iš meilės buvo nukryžiuotas dėl tavęs, tau dovanojo savo gyvenimą ir meilę, reabilitavo tave kaip savo Tėvo vaiką.

Tu galėsi džiaugtis visu tuo tik sutramdęs aistras ir pyktį. Tu gali kontempliuoti Viešpatį tik kontempliuodamas žmones, juos mylėdamas, jiems atleisdamas. Tada, juos įsivedęs pas save, juos atvesi ir pas Jėzų.

Ryt pradėsime šią kovą tokiame dvasios nusistatyme, atlaidžioje, nuolankioje krikščioniškoje dvasioje, kad galėtume kontempliuoti Kristų Velykų dieną, baigdamas savo mąstymą rašo ortodoksų metropolitas Georgijus. (Vatikano radijas)    








All the contents on this site are copyrighted ©.