Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Bažnyčia \ Bažnyčia pasaulyje

Armėnų katalikų Mišios Izmiro katedroje

Armėnų apeigoms vadovauja kun. Vartan Kazanciyan - RV

2017/08/18 17:03

Armėnų katalikai pirmą kartą po devyniasdešimt penkerių metų vėl galėjo aukojo šventąsias Mišias katalikų šv. Jono katedroje Izmire, Turkijos vakaruose. Mišioms rugpjūčio 14 dieną vadovavo armėnų dvasininkas iš Stambulo kun. Vartan Kazanciyan, pagal armėnų spaudos skelbimus praneša Austrijos katalikų naujienų portalas Kathpress.au. Daugelis Mišių dalyvių buvo Romos katalikai, kurių šeimos atsikėlė į dabartinę Turkiją iš kitų regiono kraštų Osmanų imperijos laikais.

Evangelisto ir Apaštalo šv. Jono katedroje, pastatytoje neoklasikiniu stiliumi XIX šimtmetyje, maždaug pusę amžiaus veikė NATO karių iš JAV kareivinės. 2013 metais apleistoje katedroje prasidėjo restauravimo darbai, remiami Turkijos vyriausybės ir Italijos vyskupų konferencijos. Katedra atšventinta 2013 metų rudenį. Armėnų Mišios buvo pirmos katalikų katedroje švęstos armenų katalikų apeigos.

Izmiro krikščionių bendruomenė siekia ankščiausius krikščionybės laikus, apie Smirnos krikščionis kalbama paskutinėje Šventojo Rašto knygoje, Apreiškime Jonui.

Evangelistas ir Apaštalas šv. Jonas, tradiciškai laikomas Apreiškimo knygos autoriumi, iš septynių laiškų parašytų vietinėms Bažnyčioms ypatingai drąsina Smirnos bažnyčios bendruomenę, jog priespaudoje būdama ištikima iki mirties pelnys amžinojo gyvenimo vainiką; „Nugalėtojas nenukentės nuo antrosios mirties“ (Apr 2, 11).

Vyskupiją valdžiusių ganytojų sąrašas siekia Kryžiaus žygių laikus. Katedros atstatymas susijęs su krikščionių atgimimu Osmanų imperijoje XIX amžiuje: šventovės statybos darbus su dideliu susidomėjimu stebėjo sultonas Abdulazisas I, kuris stambia suma prisidėjo prie statybos išlaidų. Šventovės kertinis akmuo buvo pašventintas 1862 metais. Prie katedros statybos finansavimo prisidėjo Liono katalikai, kurių pirmieji du vyskupai, šv. Potinas (150-177) ir šv. Irenėjus (177-202), buvo kilę iš Smirnos.

Smirnos kaip Viduržemio jūros regiono verslo sostinės žlugimą nulėmė Pirmasis pasaulinis karas. 1919 metais graikų daugumos miestą užėmė Graikijos kariuomenė. Po graikų pralaimėjimo Graikų-turkų kare Smirną 1922 metų rugsėjo 9 dieną užėmė Mustafos Kemalio, būsimo Turkijos patriarcho Atatiurko, kariai. Po keturių dienų Smirnos armėnų kvartale kilo gaisras, sunaikinęs didžiąją dalį miesto. Nukentėjo ir katalikų katedra. Tuo pačiu metu kilusiame sąmyšyje buvo nužudyta dešimtys tūkstančių žmonių, įskaitant ortodoksų metropolitą Chrysostomą Kalafatis, šimtai tūkstančiai kitų miesto gyventojų buvo ištremti. Tuomet buvo sunaikintos visos krikščionių bendruomenių bažnyčios, išskyrus katalikų Bažnyčios.

Šv. Jono katedra yra katalikiškos Izmiro arkivyskupijos sostas. Katedra laikoma svarbiausia veikiančia krikščionių bažnyčia Turkijos azijinėje dalyje. (Vatikano radijas)

2017/08/18 17:03