Rugsėjo 5 d. Prištinoje, Kosovo sostinėje - ypatinga
diena. Po dešimtį metų užtrukusių statybų čia bus inauguruota katedra – šventovė,
dedikuota Šv. Motinai Teresei. Rugsėjo 5-oji pasirinkta neatsitiktinai. Tai ne tik
pirmosios metinės po Kalkutos šventosios kanonizacijos, tačiau ir dvidešimtosios šios
gailestingumo sesers mirties metinės. Maža Prištinos katalikų bendruomenė laukia
Balkanų kardinolų, vyskupų dalyvavimo šioje didžioje iškilmėje, kuriai vadovaus popiežiaus
pasiuntinys albanų kardinolas Ernest Simoni Troshani.
Vyskupas Lush Gjergij, generalinis Prizreno apaštalinės
administracijos vikaras ir oficialus šventosios biografas, pasakoja, kad dešimtmetį
trukusią statybą pavyko užbaigti Apvaizdos ir vietos tikinčiųjų bei svetur gyvenančių
albanų dėka. Aukomis parėmė ir daugybė musulmonų ar netikinčiųjų, kuriuos patraukė
Motinos Teresės asmenybė, todėl „katedra buvo pastatyta ne pinigais, o širdimi ir
žmonių gerumu“, mano vyskupas.
Didingo statinio, stovinčio Prištinos centre autorius
- italų architektas Livio Sterlicchio , sukūręs šventovę neoromaniniu stiliumi, siekiant
priminti XIV amžių, kai turkai užkariavo Balkanus ir krikščionybė patyrė persekiojimus.
77,40 m ilgio, 42,30 m pločio, 32, 5 m aukščio šventovė, turinti du bokštus - didžiausi
Balkanuose maldos namai. Bažnyčios pašventinimas tai didžiulis džiaugsmas Kosovo tikintiesiems,
kurių yra apie 60 000 tūkstančių.
Pašventinus katedrą, šventovė bus įtraukta į Motinos
Teresės piligrimystės kelią, kuris apima Skopje, gimtąjį šventosios miestą, Prizren,
kur gimė jos tėvai, Letnica, kur ji pajuto pašaukimą į šventumo kelią ir Prištiną,
kur Motina Teresė lankėsi bent penkis kartus.
Kosove gyvenimas nėra lengvas, pasakoja šventosios
biografas, paminėdamas politinį nestabilumą ir ekonominius sunkumus. Tad naujoji katedra
žmonėms yra vilties ženklas. Kosovo gyventojai dažnai kreipiasi į Šventąją Motiną
Teresę, savo žemietę, užtarimo. „Jos gyvenimas, žinia, vertybės, kuriomis ji užkrėtė
visą pasaulį, turi toliau gyventi mūsų širdyse, o katedra bus regimas ženklas“, -
sako vysk. Gjergij. (Vatikano radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |