Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Bažnyčia \ Bažnyčia pasaulyje

Ekumeninė delegacija Kinijoje, potencialiai didžiausioje krikščionių valstybėje

Pamaldos katalikų bažnyčioje Pekine - EPA

2018/01/08 15:27

Pasaulio Bažnyčių tarybos generalinis sekretorius pastorius Olav Fykse Tveit su delegacija sausio 7-ąją dieną pradėjo vizitą Kinijoje, kuris truks iki sausio 16 dienos, pranešama Pasaulinės Bažnyčių tarybos portale. Ten pat vardijama, kad pastorius Tveit susitiks su Kinijos krikščionių taryba, savo vadovaujamos krikščioniškų Bažnyčių ir bendruomenių asociacijos nare, taip pat su kai kuriais valdžios atstovais. Jis pamokslaus keliose bažnyčiose, aplankys Biblijos mokyklą, susitiks su krikščioniškų bendruomenių lyderiais. Tiesa, priklausančiais valstybės pripažintoms asociacijoms. Reikia atsiminti, kad didelė dalis kinų krikščionių į šias asociacijas įsirašyti vengia.

Pasaulio Bažnyčių tarybos pranešime užsimenama, kad „per tris dešimtmečius Kinija gali tapti didžiausios krikščionių populiacijos namais“. Prieš keletą metų įvairūs tyrinėtojai paskelbė prognozes, kad 2030 – 2040 metais Kinija gali tapti valstybe su didžiausiu krikščionių skaičiumi pasaulyje.

2015 metais Rodney Stark ir Xiuhua Wang paskelbė knygą „Žvaigždė Rytuose. Krikščionybės Kinijoje iškilimas“, kurioje gretina įvairius turimus duomenis. 1980 metais, praėjus keleriems metams po tironiškų socialinių ir antireliginių represijų, skambiai pavadintų „kultūrine revoliucija“, pabaigos, krikščionių skaičius Kinijoje galėjo siekti apie 10 milijonų. 2010 metais krikščionių skaičius viršijo 60 milijonų, tuo pačiu ženklindamas nepaprastai spartų augimą, kuris nėra paaiškinamas vien krikščionims tėvams gimusių vaikų skaičiumi. Jei tokia augimo tendencija išsilaikys, po 15 – 20 metų krikščionių skaičius gali viršyti 200 milijonų ir tuo pat metu susilyginti su didžiausiomis krikščioniškomis tautomis, kaip kad Brazilija. Didžioji dauguma kinų krikščionių priklauso ir priklausys protestantiškų šaknų bendruomenėms.

Panašiai svarstė ir kitas tyrinėtojas Fenggang Yang, kelių knygų apie religiją Kinijoje autorius, vadovaujantis religijos Kinijoje studijų programai JAV Purdue universitete ir tai pačiai temai skirtam akademiniam žurnalui. Viename 2014 metų straipsnyje jis kiek provokuojančiai klausia „kada“ Kinija taps didžiausia pasaulyje krikščioniška tauta. Šiame straipsnyje jis užsimena apie požiūrio kaitą iki šiol oficialiai ateistinėje Kinijoje. Kai čia komunistinis režimas 1949 metais tapo vienvaldžiu, jis vadovavosi prielaida, kad komunizmo šviesoje religijos „mirs“, jaunosios kartos praras bet kokį susidomėjimą ir poreikį jomis. Tuo metu priimti įstatymai ar sukurtos institucijos šį religijų saulėlydį turėjo padaryti „tvarkingu“. Tačiau šiandien akivaizdu, kad šie apskaičiavimai visai nepasiteisino. Priešingai, žinoma, kad ir didelė dalis partijos narių pusiau slapta praktikuoja vieną ar kitą tikėjimą. 

Žinoma, tyrinėtojai perspėja, kad yra daugybė veiksnių, kurie gali pakeisti jų prognozes. Galbūt religijos politika Kinijoje liberalės, galbūt griežtės, galbūt kils socialinių sukrėtimų, apie kuriuos šiandien nenutuokiame. Kita vertus, pasak profesoriaus Yang sunku įsivaizduoti, kad dabartinė kinų valdžia vėl pradėtų vykdyti žiaurias Mao Dzedongo laikų represijas, kurios buvo skirtos religijų išrovimui iš visuomenės. Tačiau labai tikėtinos periodinės antikrikščioniškos kampanijos, kurios bus skirtos krikščionybės kontrolei iš valstybės pusės.  

Sociologas Rodney Stark taip pat pamini krikščionių persekiojimo Kinijoje lemtą paradoksą, apie kurį yra rašęs jau vienas iš pirmųjų amžių Bažnyčios tėvų Tertulijonas: kankinių kraujas yra Bažnyčios sėkla. Šiandien žinome, kad šis apibendrinimas nepasitvirtina visais atvejais, tačiau Kinijoje jis prasmingas. Rodney Stark žodžiais, komunistinio režimo priešiškumas krikščionybei suveikė kaip „galingas atrankos mechanizmas“, lėmęs gilų ir intensyvų įsipareigojimą savo tikėjimui, kuris vėliau, ypač per asmeninius kontaktus, buvo perduotas kitiems. Arba, pasak daug metų Kinijoje praleidusios amerikietės krikščionių aktyvistės Joann Pittman cituojamo draugo kino, „mums reikia persekiojimo“, kad tikėjimas netaptų drungnas. (Vatikano radijas) 

2018/01/08 15:27