Popiežius Pranciškus: šventumas – visiems skirtas kvietimas būti Dievo bičiuliais

Pirmadienį Vatikane bus pristatytas popiežiaus Pranciškaus apaštališkasis paraginimas “Gaudete et Exsultate” („Būkite linksmi ir džiūgaukite“). Apaštališkieji paraginimai kartu su enciklikomis yra pagrindiniai ir autoritetingiausi popiežių mokymo dokumentai. Per penkerius pontifikato metus tokių dokumentų popiežius Pranciškus lig šiol buvo paskelbęs keturis – dvi enciklikas ir du apaštališkuosius paraginimus. Po kelių mėnesių nuo Pranciškaus išrinkimo, 2013 m. birželį pasirodė pirmoji jo pasirašyta enciklika „Lumen fidei“, kurią buvo pradėjęs rengti popiežius Benediktas XVI. Tų pačių metų lapkričio mėnesį buvo paskelbtas apaštališkais paraginimas „Evangelii gaudium“, kurį galima laikyti programiniu Pranciškaus pontifikato dokumentu. Antroji enciklika „Laudato si“ buvo paskelbta 2015 m. Joje iš krikščionišų pozicijų Pranciškus kalba apie visų žmonių atsakomybę už bendrus mūsų namus, už žmogų ir aplinką, kurioje žmogus gyvena. 2016 m. pasirodė apaštališkais paraginimas „Amoris laetitia“, kurį subrandino dviem etapais vykę Vyskupų Sinodai, skirti santuokai ir šeimai dabartiniame Bažnyčios ir pasaulio gyvenimo kontekste.

Naujas tokio aukščiausio magisterinio rango dokumentas bus pirmadienį pasirodysiantis apaštališkasis paraginimas “Gaudete et Exsultate” („Būkite linksmi ir džiūgaukite“), skirtas šventumo sampratai ir pašaukimui mūsų laikų Bažnyčioje ir pasaulyje.

Žmogaus ir Bažnyčios šventumas, asmeniui ir bendruomenei skirtas pašaukimas brandinti ir liudyti šventumą, šventųjų pavyzdys – tai dažnos temos popiežiaus Pranciškaus mokyme, jo pasisakymuose, homilijose, ypač tikinčiųjų visame pasaulyje pamėgtose ir dėmesingai sekamose jo rytmetinėse homilijose Šv. Mortos namų koplyčioje, o taip pat labai plačią publiką pasiekiančiose žinutėse Twitterio tinkle.

Vienoje pirmų pontifikato metų bendrųjų audiencijų (2013 m. spalio 2) kalbėdamas apie Bažnyčios kvietimą eiti šventumo, tai yra krikščioniško tobulumo siekimo keliu, popiežius pabrėžė, kad šis kvietimas skirtas visiems, be jokių išimčių. Nė vienas tenesijaučia atstumtas, visi esame nusidėjėliai ir visiems yra skirtas raginimas leisti, kad mus užkrėstų Dievo šventumas. Ta proga popiežius taip pat citavo prancūzų rašytoją Leoną Bloy, pasak kurio nieko nėra liūdnesnio gyvenime už jausmą, kad nesugebame siekti šventumo.

Pirmųjų pontifikato metų Visų Šventųjų iškilmės Mišių homilijoje popiežius kalbėjo apie šventumą kaip bičiulystę su Dievu. Šventieji tai ne tobulais gimęs antžmogiai, bet žmonės kaip ir mes. Jie, kaip ir mes gyveno normalų kasdieninį gyvenimą, tačiau pažinę Dievo meilę nusekė paskui ją visa širdimi, nekeldami Dievui jokių sąlygų ir neveidmainiaudami.

Šventieji – tai ne iš šventų paveikslėlių į mus žiūrintys pamaldžiai besišypsantys veidai. Šventumas tai kur kas rimtesnis ir gilesnis dalykas, tai ta jėga, kuri mus įkvepia liudyti Dievą ir jo siekti tiek mažais žingsniais kasdieninėje gyvenimo kelionėje, tik ir didžiais gestais, radikaliu atsivertimu. Keliose rytmetinių Mišių Šv. Mortos namų koplyčioje homilijose popiežius yra paminėję Izraelio karalių Dovydą. Jis buvo didis karalius, bet ir didelis nusidėjėlis, susitepęs netgi žmogžudyste. Supratęs savo kaltę, jis gailėjosi ir meldė atleidimo. Šventojo Dovydo istorija mus moko, kad nėra šventųjų, kurie neturi sudėtingos asmeninės istorijos, savo praeities, bet nėra ir nusidėjėlių, kurie neturėtų ateities.

Ne kartą iš Pranciškaus lūpų taip pat girdėjome priminimą, kad šventumas – tai Dievo malonė. Neįmanoma jo įsigyti, nieks mums jo nepraduos. Jis yra dovana, kurią galime ir privalome priimti. Šventumas tai mūsų asmeninė kelionė Dievo akivaizdoje; mūsų kelionė; niekas kitas negali eiti už mus, niekas negali mūsų pavaduoti.

Šventumas Bažnyčioje tai ir iškilmingai paskelbti šventieji ir palaimintieji. Pranciškus yra vadovavęs 15 kanonizacijos iškilmių, per kurias, kartu su kitais, buvo paskelbti ir tokie visiems žinomi šventieji kaip Kalkutos Motina Teresė, popiežiai Jonas XXIII ir Jonas Paulius II.